Šiga toksiną gaminančių žarnyno lazdelių (E. coli) infekcijos protrūkis Vokietijoje

 Vokietijoje kilo didžiulis susirūpinimas dėl E. coli infekcijos protrūkio masto. Manoma, kad infekcija nusinešė trijų žmonių gyvybes ir įtariama, kad šimtai žmonių gali būti užsikrėtę. 

Gegužės 22 d. Vokietijoje buvo parnešta apie stipriai išaugusį žmonių, kuriems diagnozuotas hemolitinis ureminis sindromas ir viduriavimas su kraujo priemaišomis, kuriuos sukėlė Šiga toksiną gaminančios žarnyno lazdelės (E. coli), susirgimų skaičių.

Kaip pranešama Vokietijos žiniasklaidoje, mažiausiai 80 žmonių per pastarąsias 2 savaites užsikrėtė pavojinga infekcija ir įtariama dar daugiau kaip 350 galimų atvejų.

Kol kas tiksli diagnozė nustatyta tik vienu mirties atveju (80 m. moteriai), dėl kitų dviejų mirties atvejų diagnozė laboratoriniais tyrimais nepatvirtinta,  tačiau dėl panašių klinikinių požymių įtariamas tas pats infekcijos sukėlėjas.

Žiniasklaidoje pasirodė prielaidų, kad protrūkio priežastimi galėtų būti šviežios daržovės ir salotos. Hamburgo higienos ir aplinkos institutas savo pranešime spaudai taip pat nurodo, kad šios infekcijos šaltiniu gali būti iš Ispanijos įvežti agurkai, tačiau detalesnė informacija apie tyrimą oficialiai dar nepaskelbta. Pranešime taip pat pabrėžiama, kad tyrimas atliktas nedidelėje teritorijoje (tik Hamburge), todėl negali būti atmesta galimybė, kad infekcijos šaltiniu tapo kiti maisto produktai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Vokietijos atsakingos institucijos kol kas nepatvirtino šių Hamburgo instituto tyrimo duomenų ir nepateikė jokių oficialių komentarų. Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF informacijos apie išplatintus galimai nesaugius maisto produktus taip pat nėra gauta.

Būtina atkreipti vartotojų dėmesį, kad išvengti žarnyno infekcinių susirgimų nėra sudėtinga, bet reikia žinoti ir laikytis pagrindinių asmens higienos ir maisto ruošimo saugos reikalavimų. 

Kaip išvengti infekcijos? 

• Vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą, pieną ir jų produktus.

• Termiškai neapdorotą mėsą, daržoves laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, vartojimui paruošto maisto.

• Kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis.

• Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.

• Kruopščiai plauti žalias daržoves, vaisius prieš vartojimą, jei yra galimybė – nulupti odelę.

• Laikytis asmens higienos reikalavimų, ypač kruopščiai plauti rankas prieš maisto ruošimą, po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis, po kontakto su gyvūnais.

Infekcijos sukėlėjas  

E. coli bakterijų grupė yra gausi ir įvairi. Nors dauguma E. coli rūšies bakterijų nėra patogeniškos žmogui, tačiau dalis gali sukelti viduriavimą, šlapimo takų, kvėpavimo takų infekcijas, kitas ligas.

Iš patogeninių E. coli rūšies bakterijų labiausiai žinoma E. coli O157:H7. Tai ─  enterohemoraginė (sukelianti viduriavimą su kraujo riemaiša) E. coli rūšies bakterija, gaminanti Shiga toksiną.

Tinkamiausia temperatūra šioms bakterijoms daugintis ─ +37°C. Sukėlėjas išlieka gyvybingas daugiau nei 2 mėnesius išmatose, dirvožemyje, puikiai išgyvena maltoje mėsoje. Savaites, mėnesius gali išlikti gyvybingas rūgščioje terpėje (majoneze, dešroje, obuolių sidre, čederio sūryje). Bakterija jautri dezinfekuojančioms priemonėms. Kad maistą būtų saugu vartoti, būtina jį termiškai apdoroti ne žemesnėje nei 71°C temperatūroje. Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio.

 Paplitimas 

Infekcija, sukelta E. coli O157:H7, yra paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet registruojama apie 70 000 šios infekcijos atvejų. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, 2007 metais Europos Sąjungos šalyse buvo užregistruoti ir patvirtinti 1571  infekcijos atvejai. Dauguma atvejų ─ net 71,3 proc. ─ buvo užregistruoti Jungtinėje Karalystėje.

Lietuvoje 2010 metais neužregistruotas nė vienas minėtos infekcijos atvejis.

Vaikai iki 5 metų amžiaus ir pagyvenę asmenys turi didesnę riziką susirgti sunkia infekcijos forma. 

Plitimo būdai

 E coli O157:H7 rūšies bakterijos gyvena ir dauginasi galvijų, ožkų, avių, elnių, briedžių žarnyne. Sukėlėjai į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis.

Žmogus gali susirgti suvalgęs maisto, kuris užkrėstas nors ir mikroskopiniu žmonių ar gyvūnų išmatų kiekiu. Infekciją gali sukelti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, ypač maltos jautienos, nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų (ypač sūrių), netinkamai apruošto vandens, žalių vaisių, daržovių, nepasterizuotų obuolių sulčių, sidro vartojimas. Mėsa gali būti užkrėsta bakterijomis gyvūno skerdimo metu, nepaisant atsargumo priemonių. Mėsą malant, sukėlėjai pasiskirsto visoje mėsoje. Žali vaisiai, daržovės gali tapti infekcijos šaltiniu netinkamai juos tręšiant mėšlu, per užterštą vandenį, o žalias pienas ─ kai į jį patenka karvės tešmenyje arba ant melžimo įrangos esantys sukėlėjai.

Maistą bakterijomis gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu. Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia mėsa, daržovės. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas sukėlėjais laikant jį kartu su žalia mėsa, daržovėmis.

Taip pat galima užsikrėsti kontakto būdu nuo gyvūnų fekalijų.

 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba