Šienligės simptomus gerokai sumažina nauja imunoterapinė tabletė

 JAV medicinos naujienų internetinis puslapis “Medpage” praneša, kad ką tik įvykusiame  Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos kolegijos suvažiavime buvo pristatyti naujausio klinikinio tyrimo duomenys, kurie suteikia daug vilties, kad bus palengvinta šienlige sergančių žmonių dalia.

 Vykdant tyrimus dėl alergijos manoma, kad jei pavyksta pasiekti 20 proc. pagerėjimą, rezultatas yra kliniškai reikšmingas. Šienligės atveju antihistamininiai vaistai bei leukotrienų receptorių antagonistai pacientų būklę pagerindavo tik 10 proc.

 „Merck & Co“  firmos vaistas, pavadinimu „Ragweed allergy“, kuris pasižymi imunoterapiniu poveikiu ir vartojamas po liežuviu,  net 25 proc. pagerino pacientų, vartojusių šį vaistą, būklę, lyginant su placebu.

 Tyrimą atliko Baltimorės mokslininkų grupė, vadovaujama P. Creticos. Studijoje dalyvavo 565 pacientai.  Pusė pacientų gavo placebą, kitiems buvo skiriamas imunoterapinis gydymas (6 arba 12 alerginių vienetų) kasdien keturis mėnesius iki žiedadulkių sezono ir per patį sezoną.

 Pašaliniai reiškiniai buvo nežymūs: nedidelis ar vidutinis burnos,  ausies niežulys, gerklės dirginimas. Šie pašaliniai reiškiniai buvo pačioje gydymo pradžioje ir greitai išnykdavo.

 Imunoterapija – veiksmingas būdas

 „Tyrimo rezultatus vertinu palankiai. Jie dar kartą parodo, kad specifinė imunoterapija – veiksmingas būdas, gydant sergančiuosius sezonine ar nuolatine alergija, kuri dažniausiai pasireiškia alerginės slogos simptomais“, - sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos profesorė alergologė ir klinikinė imunologė Brigita Šitkauskienė.

 Ji „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog specifinė imunoterapija leidžia keisti natūralią alerginės ligos eigą, sukeliant imuninę toleranciją tam tikram alergenui.  Tai gydymo būdas, kuomet pacientui palaipsniui didėjančiomis dozėmis skiriama alergeno, kuriam jis yra įsijautrinęs ir nuo kurio jam kyla alergijos simptomai; tokiu būdu organizmas „pripratinamas“ prie alergeno, ima jį toleruoti. Todėl mažėja ar išnyksta ligos simptomai, mažėja poreikis kitų, simptomus lengvinančių vaistų, o daugeliu atvejų jų visai nebeprireikia, mažėja organizmo įsijautrinimo kitiems alergenams tikimybė. Tokiu būdu ženkliai pagerėja paciento gyvenimo kokybė, galima sakyti – jis pamiršta, kad serga alergija.

 Alergenų specifinė imunoterapija prieinama ir Lietuvos pacientams, ją skiria gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai. Šiuo metu taikomi du gydymo būdai – poliežuvinė (naudojamas alergenų tirpalas, dozuojamas lašeliais arba tabletės) ir poodinė (alergeno tirpalo sušvirkščiama po oda).

 Kokia yra „Ragweed allergy“ sudėtis? „Ragweed – tai ambrozija. Lietuvoje įsijautrinimas šio augalo žiedadulkėms nėra būdingas, nes Lietuvoje žydintys augalai žiedadulkių nesubrandina, bet keičiantis klimatui – šiltėjant gali keistis ir situacija. Ambrozijos paplitusios šiaurės Amerikoje ir vidurio rytų Europoje (Vengrija, Čekoslovakija, Jugoslavija ir rytinė Šveicarijos dalis bei Prancūzija). Tačiau ambrozijos sparčiai plinta ir pastaruoju metu jų žiedadulkių kiekis ore centrinėje Europoje kelią didelį susirūpinimą“, - paaiškino B. Šitkauskienė.

 Alergijos paplitimas

 Profesorės pateiktais duomenimis, šienligė vargina apie 20 proc. gyventojų. Susirgus šienlige žmogų ima varginti įkyri sloga, čiaudulys, iš nosies tekantis vandeningas sekretas, kutena ir niežti nosį, gerklę, akių vokus. Akys ašaroja, bijo šviesos, parausta. Kartais atsiranda odos bėrimų, pakyla temperatūra, gali atsirasti epizodinių traukulių. Šie simptomai pasireiškia augalų žydėjimo metu, juos sukelia ore sklandančios žiedadulkės.

 Lietuvoje alergiją dažniausiai sukelia medžių (lazdynų, ąžuolų, beržų, juodalksnių, tuopų, šermukšnių), miglinių šeimos žolių ir javų (motiejukų, šunažolės, eraičinų, pašiaušėlio, miglės, rugių, avižuolės, dirsės ir kitų varpinių augalų), piktžolių (balandūnės, pelynų, varpučio, balandos) žiedadulkės.

 Statistikos duomenimis, Europoje daugiau kaip 100 milijonų gyventojų serga alerginėmis ligomis, 25 proc. sergančiųjų yra vaikai. Sergamumas alerginėmis ligomis sparčiai didėja, sergančiųjų skaičius kas 5 metus padvigubėja. Nemaža dalimi sergamumą alerginėmis ligomis lemia paveldėjimas, bet nemažą įtaką daro ir didėjantis atmosferos užterštumas, daugėjantis alergenų (naujų cheminių junginių) kiekis aplinkoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, alerginėmis ligomis serga apie 30 proc. populiacijos, alerginės ligos užima 4-ą lėtinių ligų sąrašo vietą.

 vlmedicina.lt