Sergamumas miokardo infarktu Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje
Mirtys nuo kardiovaskulinių susirgimų Lietuvoje yra dažniausios ir yra daugiau nei pusės visų mirčių priežastis. Nuo 2001-ųjų per dešimt metų dėl ūmaus miokardo infarkto Lietuvos ligoninėse atsiduria ketvirtadaliu daugiau pacientų: jei 2001 m. hospitalizuoti 6459 pacientai, tai 2011 m. šis rodiklis padidėjo iki 8059. Sergamumas ūmiu miokardo infarktu Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, 2001 m. rodiklis buvo 185,2/100 000 gyventojų, o 2011 m. šis rodiklis pakilo iki 248,8/100 000.
Ar ši statistika reiškia, kad miokardo infarktas ištinka vis daugiau Lietuvos gyventojų? Viena vertus, sergamumo rodikliai auga ir nors įprastai nuo miokardo infarkto kenčia vyresnio amžiaus žmonės (vidutinis amžius – 65,5 m.), ši liga sparčiai plinta tarp jaunų darbingo amžiaus gyventojų. Kita vertus, vis daugiau miokardo infarkto atvejų nustatoma ir dėl naujausių diagnostikos metodų, kuriuos taiko Lietuvos kardiologai. Tobulėja ir gydymo metodai: nuo 2008 m. mirtingumas ligoninėse nuo ūmaus miokardo infarkto mažėja ir dabar siekia 10,2%, o universiteto ligoninėse - tik 5-7%. Vykdant rytų ir pietryčių Lietuvos kardiologijos programą mirtingumas nuo miokardo infarkto Alytaus ir Utenos ligoninėse sumažėjo nuo 25% iki 7-8%, tačiau kitose Lietuvos ligoninėse šis rodiklis vis dar išlieka per aukštas. Teigiamus pokyčius ir pasiekimus lemia nuolatinis gydytojų kompetencijų vystymas ir bendradarbiavimas su užsienio kolegomis, kuris Lietuvoje vyksta aktyviai ir pripažįstamas tarptautiniu lygiu.
Vienas iš svarbiausių šiam tikslui skirtų renginių - tarptautinė Intensyvios ir Invazinės kardiologijos konferencija, kuri šių metų gegužės 25-26 dienomis Vilniuje įvyko jau trečią kartą. Kas dvejus metus organizuojamame renginyje žymiausi pasaulyje mokslininkai ir savo srities žinovai pristatė naujausius mokslinių tyrimų duomenis, vaistus, tyrimo ir gydymo metodus. Konferencijos metu taip pat buvo pristatyti atnaujinti ūmaus miokardo infarkto kriterijai, hipotermijos naudojimas po klinikinės mirties ir ištikus miokardo infarktui, telemedicinos naudojimas diagnozuojant ir gydant ūmų miokardo infarktą, nauji širdies nepakankamumo ir kardiogeninio šoko gydymo metodai bei perkateterinės aortos vožtuvo transplantacijos ir mitralinio vožtuvo nepakankamumo intervencinis gydymas, kuris Lietuvoje kol kas dar nėra taikomas. Taip pat konferencijos metu pristatyti naujausi pasiekimai trimatės širdies echoskopijos srityje ir jų naudojimas gydant ūmius širdies susirgimus kardiologiniams ligoniams. Profesorius M. Hacker iš Miuncheno Universiteto pristatė pozitronų emisijos tomografijos metodiką diagnozuojant ūmius koronarinius ir kitus kardiologinius susirgimus.
Pasak konferencijos prezidento doc. P.Šerpyčio, visame pasaulyje pripažintų kolegų dėmesys konferencijai itin svarbus kardiologijos situacijai Lietuvoje. Vilniaus Universiteto Santariškių Klinikų ligoninės kardiologinės ir intensyvios terapijos skyrius aktyviai bendradarbiauja su daugeliu Europos ir pasaulio klinikų. Vienas iš šių metų konferencijos pirmininkų - prof. J. Alpert iš JAV, buvęs Harvardo medicinos mokyklos kardiologijos profesorius, šiuo metu dirba ir dėsto Arizonos Universiteto medicinos mokykloje ir vadovauja Arizonos Universiteto ligoninės intensyvios kardiologijos skyriui bei yra Amerikos Medicinos žurnalo vyriausias redaktorius. Konferencijoje savo pranešimus pristatė į Lietuvą dažnai atvykstantys svečiai iš Vokietijos - prof. H. Thiele ir E. Boudriot. Taip pat sulaukta svečių iš Izraelio, Japonijos, Slovėnijos, Italijos, Belgijos, Danijos, Lenkijos, Vengrijos ir Latvijos. Konferencija organizuota kartu su Europos Kardiologų Draugijos Ūmių koronarinių Sindromų darbo grupe ir buvo akredituota Europos Kardiologijos akreditacijos tarybos. Konferencijos rengėjai ir svečiai neabejoja, kad šio tarptautinės profesinės bendruomenės susitikimo teigiamus rezultatus jau nuo pirmųjų dienų pastebės jame dalyvavusieji specialistai, o svarbiausia, ir jų pacientai.
vlmedicina.lt
Susiję straipsniai
