Sėjama panika dėl išpūstos statinų žalos gali kainuoti žmonių gyvybes

Pastaruoju metu žiniasklaidoje tendencingai skleidžiama iškreipta informacija apie neigiamą statinų grupės vaistų poveikį sveikatai daro didžiulę žalą šalies medicinai ir kelia tiesioginę grėsmę žmonių gyvybėms.

Todėl kviečiame viešosios nuomonės formuotojus atsakingai teikti informaciją apie vaistų poveikį – tendencingos informacijos sklaida turi įtakos tūkstančių pacientų sveikatai ir gyvenimo trukmei.

Pacientai, esantys labai didelės rizikos grupėje (t. y. miokardo infarkto, insulto ar staigios mirties rizikos grupėje), išsigando, iškilo sunkumų paskirto gydymo procese. Padaryta milžiniška žala pacientų pasitikėjimui: pasitikėjimu gydytojais, pasitikėjimu šia vaistų grupe.

Reklama

Daugiau nei prieš metus užsienyje pasirodžiusi informacija apie dažną neigiamą statinų poveikį buvo oficialiai paneigta, klaidinanti informacija pripažinta kelianti pavojų žmonių gyvybei. Mūsų šalies žmonės gąsdinami ne tik nepagrįstai, bet ir pavėluotai. Tokio pobūdžio dezinformacija kelia sumaištį ir gali kainuoti padidintos rizikos grupėje esančių pacientų gyvybes.

Cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys statinai Vakarų šalyse yra vartojami apie trisdešimt metų ir daugybė klinikinių tyrimų tvirtai įrodė šių vaistų grupės saugumą bei itin retai pasitaikančias šalutines reakcijas.

Statinų vartojimo poveikis per dešimtmečius ištirtas labai detaliai, atlikta daug pirminės ir antrinės prevencijos klinikinių tyrimų bei jų metaanalizių. Štai 27 randomizuotų klinikinių tyrimų metaanalizėje teigiama, kad „blogojo“ MTL-cholesterolio kiekio mažinimas statinais sumažina ir didžiųjų kardiovaskulinių įvykių riziką: miokardo infarkto, širdinės mirties, insultų riziką – tokiu būdu prailgindamas gyvenimą.

Tuo tarpu Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamų infarktų, insultų mastas vertinamas kaip epidemija. Kasmet nuo kraujagyslių ligų miršta tiek žmonių, kiek gyvena Plungėje – pernai netekome 22 524 žmonių gyvybių. Mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia net 56,6 proc. visų mirčių šalyje. Nuo šių ligų šalyje miršta net 69 kartus daugiau žmonių, nei autoįvykiuose.

Mirtį sėjančias širdies ir kraujagyslių ligas kartu su kitais veiksniais sukelia padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje. Išanalizavus Lietuvoje vykstančios Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos duomenis už 2009–2012 metus buvo rasta, kad tarp darbingo amžiaus žmonių net 90 proc. turi padidėjusį cholesterolio kiekį.

Vakaruose žmonės, ypač vyrai, gyvena apie 10 metų ilgiau, nei Lietuvoje. O mūsų šalies gyventojų gyvenimo trukmė labai panaši į Rusijos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Tiek JAV, tiek Vakarų Europos, tiek kai kurios Centrinės Europos šalys, tokios kaip Čekija, Lenkija, Vengrija, per paskutinius dvidešimt metų per pusę sumažino mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Lietuva kol kas stipriai atsilieka šioje sveikatos priežiūros srityje nuo minėtų šalių.

Vakarų šalyse medicina atrado statinus, kaip efektyvią priemonę, padedančią prailginti žmonių gyvenimus. JAV, taip pat Vakarų, Centrinės Europos šalyse statinai yra labai plačiai vartojami. Pavyzdžiui, JAV kas antras vyras ir kas trečia moteris virš 65 metų amžiaus vartoja statinus. Čekijoje nuo 1998 iki 2011 metų statinų vartotojų išaugo 15 kartų.

Lietuvoje, remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis (EUROASPIRE III ir IV), iš 24 ištirtų Europos šalių statinų vartojimas yra pats mažiausias. Jis yra 2,5 karto mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje, 5 kartus mažesnis nei Lenkijoje, 7 kartus mažesnis nei Čekijoje 1000 gyventojų.

Kuriuo keliu norime eiti toliau – išgąsdinti žmones ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidinti iki 60 proc., ar imti pavyzdį iš Vakarų šalių ir prailginti žmonių gyvenimus?

Prašome:

žiniasklaidos priemonių atidžiai tikrinti viešai skelbiamą informaciją, klausti specialistų komentarų ir tokiu būdu išvengti neigiamų padarinių.

Sveikatos apsaugos ministerijos kuo skubiau panaikinti kompensacijos apribojimus statinų skyrimui, leidžiant skirti kompensuojamuosius statinus įvairių specialybių gydytojams: vidaus ligų ir šeimos gydytojams, kardiologams, nefrologams, neurologams, endokrinologams. Taip prašome pradėti kompensuoti statinus didesniam ratui ligų, kurioms jie yra būtini: po išeminio insulto ir praeinančio smegenų išemijos priepuolio, sergantiems stabilia krūtinės angina, cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų nepakankamumu, periferine arterijų liga.

prof. Aleksandras Laucevičius, LR SAM vyriausiasis specialistas kardiologijos sričiai, VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vadovas

prof. Rimvydas Šlapikas, Kauno krašto vyriausias kardiologas, LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos ambulatorinio skyriaus vadovas, Lietuvos kardiologų draugijos išrinktasis prezidentas, Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos koordinatorius Lietuvai

prof. Žaneta Petrulionienė, Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, VU ligoninės Santariškių klinikų I kardiologijos skyriaus vedėja

prof. Dalius Jatužis, Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, VU MF neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovas

prof. Marius Miglinas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas, VU ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro vadovas

doc. Olivija Gustienė, LSMUL Kauno klinikų I kardiologijos skyriaus vadovė, Ūminio miokardo infarkto sektoriaus vadovė

doc. Eglė Varanauskienė, LSMUL Kauno klinikų Endokrinologijos klinika

dr. Raimondas Kubilius, LSMUL Kauno klinikų reabilitacijos klinikos vadovas, Viršužiglio reabilitacijos ligoninės vadovas