Seimas 2013 m. paskelbė Sveikatingumo metais

Birželio 12 d. Seimas priėmė nutarimo projektą „Dėl 2013 metų paskelbimo Sveikatingumo metais“. Tikimasi, kad Sveikatingumo metai ir konkreti  programa bei skyrimas pinigų jai įgyvendinti bus gražus nevyriausybinio ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys.

 Apie 300 organizacijų ir per pusę tūkstančio fizinių asmenų pasirašė po memorandumu „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“, kuris buvo įteiktas Prezidentei, Seimui, Vyriausybei šių metų Kovo 11-osios dienos proga. Memorandume vienas iš reikalavimų buvo 2013 m. paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais. Seimo nariai, priklausantys Sveikatos reikalų komitetui, balandžio mėn. registravo nutarimo projektą „Dėl 2013 metų paskelbimo Sveikatos metais“.

Antrasis nutarimo straipsnis numato: „Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2012 m. spalio 1 d. kartu su Nacionalinės sveikatos tarybos, nevyriausybinių organizacijų atstovais parengti ir patvirtinti Sveikatingumo metų visuomenės sveikatos stiprinimo programą ir numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti“.

Nevyriausubinių organizacijų atstovai mano, kad tokių metų paskelbimas bus valstybinių mastu startas permainoms sveikatos politikos srityje. Iki šios didžiausias dėmesys valstybėje yra skiriamas pasekmėms - farmacijai remti bei gydymui ir itin mažai sveikatos kultūros ugdymui, sveikatingumo bei sveikatinimo programoms. O kai jau bekalbėti apie 5 milijardų metinės apyvartos alkoholio pramonės galią nurodinėjant valstybei, kokius priimti visuomenei žalingus įstatymus.

Sveikatingumo metų proga bus siūloma pasitelkti efektyvią kitų šalių patirtį ženkliai sumažinant sergamumą tomis ligomis, kurios priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo būdo. Taip pat žymiai plačiau ir efektyviau panaudoti sėkmingas Lietuvos nevyriausybinių organizacijų praktikuojamas sveikatingumo praktikas, kurios turi akivaizdų teigiamą poveikį. Laikas ne tik žmonėms kartoti, kas kenkia sveikatai, bet visuomenę įkvėpti sveikai gyventi, teikti reikiamą dėmesį savo sveikatai ir galiausiai matyti konkrečią naudą ir laimę išsaugant darbingumą, kūrybingumą ir sveikatą.

Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžime teigiama: „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“ Beje, panašų savo esme sveikatos apibrėžima Vydūnas jau naudojo ir asmeniškai praktykavo žymiai anksčiau nei PSO 1948 m. jį paskelbė. Laikas nuo lito Vydūno pavyzdį perkelti į lietuvių gyvenseną.

 Iš kitų šalių taip pat yra daug ko pasimokyti: XX a. viduryje Suomijoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirusių gyventojų skaičius buvo didžiausias Europoje. Priėmus tautos sveikatos gelbėjimo programą ir kruopščiai ją įgyvendinus mirčių nuo kraujo apytakos ligų Karelijos projekto metu sumažėjo 85 procentais! Kokia būtų ne tik sveikumo gerbūvio, bet ir ekonominė nauda valstybei, jei pasiektume tokių rezultatų? Juk didžiausios lėšos būtent nueina šioms ligoms gydyti. Pasaulio bankas yra paskaičiavęs, kad 1 doleris, skiriamas sveikatinimui, prevencijai sutaupo 24-is, skiriamus gydymui, jų ten tiesiog nebereikia. Belieka ne tik paskelbti Sveikatingumo metus, bet, svarbiausia, imtis efektyvių veiksmų įgyvendinant sveikatinimo programas.   

Juozas Dapšauskas