Saugiai mėgaukimės vandens malonumais

Vasara jau persirito į antrą pusę, tačiau karščiai neatlėgsta. Tokiomis dienomis vis dar skubame atsigaivinti prie įvairių vandens telkinių. Tačiau kartais vandens pramogos gali turėti ir liūdnų pasekmių. Skendimai tarp nelaimingų atsitikimų yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Kasmet pasaulyje nuskęsta daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.

Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo šių metų sausio 1 d. iki liepos 15 d. Lietuvoje paskendo 116 žmonių, iš jų 7 nepilnamečiai iki 18 metų.

Alkoholio vartojimas - pavojinga aplinkybė

Alkoholio vartojimas yra viena svarbiausių skendimo priežasčių ir visame pasaulyje atneša daug paauglių ir suaugusiųjų mirčių visame pasaulyje. Tyrimai liudija, jog 50 proc. skenduolių virš 14 m. amžiaus kraujyje buvo rasta alkoholio. Išsivysčiusiose šalyse alkoholio vartojimas yra penktadalio nelaimių vandenyje priežastis (pavyzdžiui, Kanadoje 14 proc. nuskendusiųjų vartojo alkoholį, iš jų 79 proc. buvo vyrai ir paaugliai).

Alkoholis slopina baimės jausmą, mažina savikontrolę, trikdo judesių koordinacija, žmogus darosi lengvabūdiškas, neatsargus, pervertina savo jėgas, todėl rekomenduotina:

nevartoti svaigiųjų gėrimų prieš brendant į vandenį ir maudantis, plaukiant valtimi, žvejojant;

niekada nebristi į vandenį apsvaigus norint „atsigaivinti“;

nevartoti alkoholio, kai prižiūrimi besimaudantys vaikai.

Pagalba skęstančiajam ar skendusiajam

Skęstantis žmogus dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis (kaip mes įsivaizduojame), nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai - tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti.

Pamatę skęstantįjį žmonės dažniausiai išsigąsta ir nežino, kaip elgtis. Tokiais atvejais reikėtų nesutrikti ir patiems pradėti gelbėti bei gaivinti skęstantį žmogų, kol į pagalbą atvyks kvalifikuoti specialistai:

pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!“;

apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam: gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti jam virvę;

paprašykite aplinkinių iškviesti greitąją medicininę pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112 ir gelbėtojus;

jeigu neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo, sugriebti jį už plaukų ir ištempti į nepavojingą vietą. Tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Jei leidžia vandens gylis, saugiausia prie skęstančiojo eiti, o ne plaukti. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių;

ištraukę nukentėjusįjį iš vandens, apverskite jį veidu žemyn ir išvalykite jam burną ir, jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite gaivinti.

Prieš pradedant gaivinimą, būtina nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Dviem pirštais reikia užspausti nosį ir per burną du kartus įpūsti oro. Gaivinimo schema tokia: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, jei jo nėra, reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį. Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), statmenai krūtinkaulio ištiestomis per alkūnę rankomis.

Vaikams atliekamų paspaudimų ir įpūtimų santykis priklauso nuo to, ar pagalbą teikia vienas asmuo, ar daugiau. Ne medikai, kuriems vieniems tenka teikia pagalbą, turi atlikti trisdešimt paspaudimų ir du įpūtimus, tai yra, gaivinti tokiu pačiu santykiu, koks nurodytas suaugusiųjų gaivinimo rekomendacijose. Paspaudimų gylis visiems vaikams turėtų būti mažiausiai 1/3 krūtinės ląstos skersmens (t.y. apie 4 cm kūdikiams ir apie 5 cm vaikams). Labai svarbu po to leisti krūtinės ląstai pakilti. Tiek kūdikiams, tiek vaikams paspaudimų dažnis turėtų būti ne mažesnis nei 100 k./min., bet ne didesnis nei 120 k./min. Jei gaivina vienas žmogus, kūdikiams krūtinės ląstą reikia spausti dviem pirštais, o jei gaivina du ar daugiau asmenų, paspaudimai atliekami dviem nykščiais, apglėbus krūtinės ląstą. Vyresniems vaikams paspaudimus galima atlikti viena arba abiem rankomis (taip, kaip patogiau gaivinančiajam).

Atvykus greitosios medicininės pagalbos darbuotojams ar gelbėtojams, nukentėjusiojo gaivinimą perims specialistai.