Šalies pareigūnams sudarytos nevienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis

Lietuvoje statutiniai pareigūnai yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, todėl, kaip ir visi šalies gyventojai, turi teisę jų pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje nemokamai gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

2013 metais už statutinius pareigūnus į PSDF buvo pervesta 92 mln. Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Atsižvelgiant į sunkų ir neretai pavojingą pareigūnų darbą, jiems suteikta teisė gauti daugiau nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų (tokių kaip profilaktiniai sveikatos patikrinimai, gydytojo specialisto konsultacijos, reabilitacija ir kt.) nei kitiems šalies gyventojams. Šios pareigūnų sveikatos priežiūros paslaugos neapmokamos iš PSDF, o papildomai remiamos valstybės biudžeto lėšomis. Vidaus reikalų ministerijai (VRM), kuriai pavesta organizuoti pareigūnų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, šiam tikslui kasmet skiriama apie 7,5 mln. Lt.

„Vidaus reikalų ministerija neužtikrino, kad valstybės biudžeto lėšos pareigūnų sveikatos priežiūrai būtų naudojamos taupiai, o teikiamos paslaugos būtų vienodai prieinamos visiems šalies pareigūnams“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Auditorių teigimu, trūksta aiškaus reglamentavimo, kokios sveikatos priežiūros paslaugos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, todėl už suteiktas analogiškas paslaugas vienais atvejais apmokama iš valstybės biudžeto, kitais – iš PSDF lėšų. Taip pat nenustatytos pareigūnų profilaktinių sveikatos patikrinimų kainos (atlikti analogišką patikrinimą VRM įsteigtame Medicinos centre valstybei kainavo du kartus brangiau nei kitose sveikatos priežiūros įstaigose). Nenustatyta pareigūnų reabilitacijos, apmokamos ne iš PSDF, o iš valstybės biudžeto, tvarka, todėl neaišku, kokiems susirgimams esant, kokios reabilitacijos paslaugos turi būti remiamos valstybės biudžeto lėšomis ir kokia tvarka vykdoma pareigūnų reabilitacija. Tik aiškiai įvardijus visas pareigūnų sveikatos priežiūros paslaugas ar jų teikimo atvejus, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek pareigūnams bus aišku, kokios jiems teikiamos paslaugos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto, kokios iš PSDF, o už kurias turi susimokėti patys pareigūnai.

Pareigūnų profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir imunoprofilaktikos paslaugos teikiamos ir Medicinos centre Vilniuje, ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose (dar penkiuose šalies miestuose). Tačiau tai yra vienintelės paslaugos, priartintos prie jų gavėjų. Visos kitos papildomai iš valstybės biudžeto remiamos paslaugos pareigūnams teikiamos tik dviejose VRM įsteigtose įstaigose – Medicinos centre (paslaugos koncentruotos Vilniuje, o Kaune veikia tik odontologijos kabinetas) ir Trakų medicininės reabilitacijos centre. Todėl daugiausia jomis naudojasi Vilniaus apskrityje gyvenantys ir (ar) tarnaujantys pareigūnai. Per 90 proc. apklaustų pareigūnų nurodė, kad esant sveikatos sutrikimams jie kreipiasi į jų gyvenamojoje vietoje esančias, o ne į VRM įsteigtas sveikatos priežiūros įstaigas, nes taip yra patogiau (nereikia mokėti už kelionę, papildomai gaišti laiką ir pan.). Pavyzdžiui, daugiau nei pusė apklaustų pareigūnų, turėjusių teisę į reabilitacijos paslaugas, nesikreipė į VRM įsteigtas įstaigas vien dėl to, kad jos yra per toli nuo jų gyvenamosios vietos. Todėl pusei iš jų už reabilitaciją kitose sveikatos priežiūros įstaigose teko susimokėti savo lėšomis.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad VRM turėtų steigti įstaigas, padedančias įgyvendinti tik jos veiklos sričiai priskiriamas funkcijas, t. y. organizuoti papildomai iš valstybės biudžeto finansuojamų pareigūnų sveikatos paslaugų teikimą. Organizuoti bendrą asmens sveikatos priežiūrą pavesta savivaldybėms ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Tačiau Medicinos centro ir Trakų medicininės reabilitacijos centro teikiamomis paslaugomis naudojasi tiek pareigūnai, tiek kiti asmenys. Pavyzdžiui, Medicinos centro Vilniaus filialas turi per 14 tūkst. pacientų ir tik 22 proc. iš jų – pareigūnai.

LR Vyriausybei, Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijoms pateiktos rekomendacijos, kaip valstybės biudžeto lėšas naudoti taupiau, o pareigūnų sveikatos priežiūrą organizuoti efektyviau.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės informacija