Saldikliai – maža gudrybė norinčioms išlaikyti dailią figūrą per šventes

 Šventiniu laikotarpiu netrūksta pasisėdėjimų prie vaišių stalo – 12 Kūčių vakarienės patiekalų, kalėdinis pyragas, naujametinio torto gabalėlis, o kur dar saldainiai, kuriais mėgaujamės susitikę su seniai nematytais draugais. Ką daryti, kad po švenčių netektų valandų valandas lieti prakaitą sporto klube? Galima išeitis – kartais pakeisti cukrų saldikliais.

Anot gydytojos dietologės Editos Gavelienės, saldikliai – puiki išeitis asmenims, kenčiantiems nuo diabeto arba norintiems palaikyti dailias formas:  „Cukraus pakaitalo pranašumas palyginti su įprastu cukrumi yra tas, kad reikia daug mažesnio kiekio saldiklio, norint pajausti analogišką saldumą. Taigi yra suvartojama ir mažiau kalorijų. 1 g cukraus yra  4 kilokalorijos (kcal), o 1 g cukraus pakaitalo – 0 kcal,“ – sakė ekspertė.

Saldikliai yra dirbtiniai maisto priedai, taigi neretai iškyla klausimų dėl jų saugumo ir poveikio sveikatai.  Vis dėlto, renkantis moksliškai ištirtus ir oficialiai kaip naudojimui tinkamus patvirtintus saldiklius, šių problemų kilti neturėtų. Taigi plačiau susipažinkime su dviem populiariais saldikliais: aspartamu bei steviozidu.

Aspartamas

Šiuo metu Europos bei pasaulio maisto bei gėrimų pramonėje itin dažnai vartojamas saldiklis aspartamas. Dėl itin dažno naudojimo, šis saldiklis buvo patikrintas kone kiekvienos  nepriklausomos sveikatos organizacijos, taip pat JAV Maisto bei vaistų administracijos (FAD) ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA). Ši medžiaga – labiausiai pasaulyje ištirtas maisto priedas, kurio saugumas patvirtintas daugiau nei dviem šimtais tyrimų.

Aspartamas yra sudarytas iš dviejų natūraliai susidarančių amino rūgščių: asparto rūgšties ir fenilalanino. Abi šios amino rūgštys  randamos maisto produktuose, kuriuose gausu  baltymų, tokiuose kaip kiaušiniai, mėsa, žuvis, pieno produktai ir riešutai. Šios amino rūgštys yra baltymų statybinė medžiaga ir kūnas jas normaliai asimiliuoja.

Steviozidas

Šių metų lapkričio mėnesį Europos Komisija taip pat patvirtino ir kitą pasaulyje populiarų saldiklį – steviozidą. Šis šiuo metu Europoje vis labiau populiarėjantis  saldiklis yra net 200-300 kartų saldesnis už cukrų ir neturi kalorijų. Saldiklis, išgaunamas iš Pietų Amerikoje augančio Stevijos augalo, yra itin populiarus Japonijoje, kur vertinamas dėl natūralios kilmės ir tinkamumo vartoti sergantiems cukriniu diabetu.

Vis dėlto, vartojant saldiklius svarbu nepamiršti, jog negalima viršyti rekomenduojamos paros normos, kuri paprastai yra nurodoma ant produktų pakuočių. Visgi, ši norma saldikliams yra gana didelė, todėl tyrimai rodo, jog net žmonės, vartojantys daug jais prisotintų produktų (pvz. sergantys cukriniu diabetu) jos neviršija.

 Taigi jei per šventes pajutote, jog besimėgaudami saldėsiais greitai neįtilpsite į šventinius drabužius, nebūtina jų iškart atsisakyti – galite tiesiog dalį cukraus turinčių produktų pakeisti skanėstais su saldikliais.

Ieva Lekavičiūtė,

„VRP|Hill & Knowlton“ projektų vadovė