Pirmadienis, 2023.12.11
Reklama

Šachtinių šulinių kokybė - specialistų dėmesio centre

2012-03-01 09:15:29

Nemaža Lietuvos gyventojų dalis ir dabar, prasidėjus trečiam tūkstantmečiui, vis dar naudojasi pačiu nesaugiausiu geriamojo vandens šaltiniu – šachtiniais šuliniais, kurių vanduo dažnai gali būti užterštas azoto grupės cheminiais junginiais (nitritais, nitratais, amoniu) bei ligas sukeliančiais mikroorganizmais (žarninėmis lazdelėmis E. coli, žarniniais enterokokais). 

Jautriausia vandens taršai gyventojų grupė - tai nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Nitratai žmogaus organizme virsta į nitritus, kurių junginys su hemoglobinu (methemoglobinas) nebegali į audinius pernešti deguonies, todėl vystosi deguonies badas. Kūdikių apsinuodijimas nitritais ir nitratais vadinamas methemoglobinemija arba ,,pamėlusių kūdikių“ sindromu. Šis apsinuodijimas pasireiškia pykinimu, vėmimu, dusuliu, pamėlsta kūdikio gleivinės ir oda. Patekus į organizmą dideliems azoto grupės cheminių junginių kiekiams, kūdikis gali mirti. Užsikrėtus žarninėmis lazdelėmis pasireiškia stiprūs pilvo spazmai, intensyvus viduriavimas, vėmimas, karščiavimas. Gali išsivystyti komplikacija – inkstų pažeidimas.

Vykdydami Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą apsinuodijimų nitritais ir nitratais profilaktikos programą, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka šulinių, kurių vandenį mitybai vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus, mikrobiologinius ir cheminius tyrimus. 2009 – 2011 metais Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje buvo ištirtas 1280 šulinių, esančių Vilniaus apskrities teritorijoje, vanduo, nustatant nitritų, nitratų ir amonio kiekį ir 1064 šulinių vanduo, nustatant žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų kiekį. Lietuvos higienos norma, reglamentuojanti geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus, nurodo, kad geriamajame vandenyje nitratų koncentracija neturi viršyti 50 mg/l, nitritų – 0,5 mg/l, amonio – 0,5 mg/l, o žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų – visai neturi būti.

Cheminė tarša aptikta kas trečio Vilniaus apskrityje tirto šulinio vandenyje (36% šulinių), o ligas sukeliančiais mikroorganizmais užterštas net 43% tirtų šulinių vanduo.

Daugiausia šulinių, kurių vanduo užterštas cheminėmis medžiagomis buvo Ukmergės ir Šalčininkų rajonuose (užteršta atitinkamai 39 ir 40 % tirtų šulinių). Vilniaus rajone nustatyti atvejai, kai nitratų kiekis šulinio vandenyje viršijo ribinę vertę net 6 kartus. Svarbu žinoti, kad nitratų, nitritų ir amonio iš vandens neįmanoma pašalinti net filtruojant ar virinant.

Ukmergės, Švenčionių ir Širvintų rajonuose žarninėmis lazdelėmis buvo užterštas net kas antro tirto šulinio vanduo.

Per pastaruosius 3 metus Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, įvertinę gautų laboratorinių tyrimų rezultatus, raštu pateikė rekomendacijas virš 500 nėščiųjų ar motinų, auginančių kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, nenaudoti užteršto vandens maistui.

Apie kiekvieną pavojingai užterštą šulinį ir su tuo susijusį pavojų sveikatai buvo informuota ir pirminė sveikatos priežiūros įstaiga, kuri prižiūri nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus.

Vanduo – tai kasdieninio vartojimo produktas, kurio kokybe privalu rūpintis ne tik atsakingoms kontrolės institucijoms, bet ir patiems vandens vartotojams.

Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja šulinius kasti toliau nuo tręšiamų daržų, tvartų, išgriebimo duobių, ūkinių dirbtuvių. Šulinius būtina apsaugoti nuo kritulių, uždengiant stogeliais arba dangčiais, aplink juos, ne mažesniu kaip 5 metrų spinduliu, rekomenduojama palikti apsauginę zoną, kurioje negalima net tręšti žolės. Šuliniai periodiškai turi būti išvalomi nuo susikaupusio dumblo ir dezinfekuojami.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais
NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gyvūnų reabilitacijos programos. Kaip veterinarijos klinikos prisideda prie atsigavimo po traumų
Gyvūnų reabilitacija po traumų ar operacijų yra kritiškai svarbi jų sveikimo proceso dalis. Pastaraisiais metais veterin...
Lietuviai bijo širdies ligų, bet tikrintis – neskuba: savimi labiau rūpinasi matę ligų pasekmes
Po vėžio lietuviai labiausiai bijo širdies ir kaujagyslių ligų, parodė medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hi...
Vaikų tantrumai – iššūkis tėvams ir aplinkiniams
Ne vienas šeimoje yra susidūręs su vaikų kaprizais, ožiais, nepaaiškinamais pykčio priepuoliais. Šis elgesys turi ir mok...
Respublikinės Šiaulių ligoninės 180 metų jubiliejus – lyg vienos šeimos šventė
Nuoširdžiais padėkos bei pagarbos žodžiais ir laiškų fragmentais, lydinčiais medikus kasdienybėje, prasidėjusi Respublik...
Meningokokinė infekcija itin pavojinga vaikams: jos galima išvengti pasiskiepijus
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad daugeliui infekcinių ligų, tarp jų ir meningok...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų