Pirmadienis, 2021.11.29
Reklama

Ruoškitės, slaugykite, gyvenkite

Daiva Ausėnaitė | 2015-02-11 00:01:07

VšĮ Inkocentre konsultuojanti slaugytoja Jolita Šukienė ne vienerius metus bendrauja su žmonėmis, slaugančiais savo artimuosius. Ji sako, jog kas kartą žmogui susidūrus su sunkia liga ir faktu, jog teks slaugyti, įvyksta didžiulis sumišimas. Slaugytoja įsitikinusi, kad pasiruošti savo ir savo artimų žmonių senatvei įmanoma, savo paskaitose vyresnio amžiaus žmonėms ji pataria, kaip slaugant nugalėti vidinį pervargimą bei mokėti paprašyti kitų pagalbos.

Invalido vežimėlis ir ramentai
Slaugyti senyvo amžiaus žmogų tikrai nelengva, tam reikia ir žinių, ir įgūdžių, ir nemenkos psichologinės tvirtybės. Algirdo Kubaičio nuotr.

Ruoštis senatvei

Kaip tinkamai slaugyti vyresnio amžiaus žmogų – šis klausimas išlieka opus net jau ir ne pirmus metus prižiūrint vyresnio amžiaus žmogų. Pasak specialistės, vyresniame amžiuje žmogus bijo vieno: būti apleistas ir mirti vienatvėje. Todėl ji įsitikinusi, kad jei padėsime jam – mums už tai bus atlyginta. Anot J. Šukienės, rūpinimasis senu žmogumi padaro mus dvasingesnius, leidžia suvokti savo pačių mirtingumą, išmoko mus vertinti šią gyvenimo akimirką ir suprasti, kas iš tikrųjų gyvenime svarbu.

Pirmiausias jos patarimas – senatvei derėtų ruoštis iš anksto: „Aš pati turiu vyresnio amžiaus mamą ir žinau, kad kalbėti apie senatvę sunku, tačiau su dukra jau kalbuosi – išsakau savo norus“.

Kad kalbėti būtų lengviau, J. Šukienė siūlo pasitelkti stebuklingą įžangą: „O ką, jeigu?..“ Taip reikėtų iš pradžių paklausti savęs – o ką, jeigu pasensi ir negalėsi savimi pasirūpinti? Galbūt vaikai bus išvykę. Negalėsi gyventi viena arba vienas? Dabar jau reikia labai atvirai ir drąsiai kalbėti su savo artimais žmonėmis – tėvais, vaikais, kitais giminaičias – su tais, kurie gali slaugyti jus ir tais, kuriuos jums teks slaugyti“, - pataria slaugytoja J. Šukienė.

Jolita Šukienė
J. Šukienė (dešinėje): „Ligonių, kuriems būtinos sauskelnės, odos priežiūrai reikia skirti ypatingą dėmesį“. Asmeninio archyvo nuotr.

Ji primena, jog turint artimą vyresnio amžiaus žmogų, jums reikia žinoti, kur yra jo pasas, pensininko pažymėjimas, raktai, santaupos - kiek jų, kokie kodai, skolos, slaptažodžiai, turimų vertybių buvimo vietos, draugų ir kaimynų telefonai, adresai ir kt.

Dalinkitės problemomis

Pasak pašnekovės, bene blogiausia, kad vyresnio amžiaus žmogaus (mamos, tėčio, močiutės, senelio) slauga užkraunama ant vieno žmogaus pečių.

„Būna, kad slaugos našta krenta ant vienturčio vaiko pečių, tačiau dažniausiai šia pareiga galima pasidalinti su broliais, seserimis, kitais giminaičiais. Svarbiausia nebijoti paprašyti pagalbos“, - tikina J. Šukienė.

Kodėl nutinka taip, kad slauga krenta ant vieno iš vaikų pečių, o kiti giminaičiai beveik visai neprisideda? Slaugytoja J. Šukienė vardija dažniausias priežastis:

Neprašote niekieno pagalbos ir tik skundžiatės jums tekusia našta.

Norite įrodyti, kad esate geriausias.

Manote, kad tik jūs žinote, ką ir kaip daryti.

Kiti gyvena toliau ir mano, kad tai „moters darbas“. Dažniausiai taip nutinka, kai yra brolis ir sesuo, tuomet brolis permeta tėvų slaugą seseriai.

Kiti giminaičiai turi pakankamai savų problemų.

„Kalbėkitės – kiti gali nesuvokti situacijos rimtumo. Jeigu vyresnis žmogus gyvena su jumis, kitiems vaikams gali atrodyti, kad viskas gerai – žmogus juda, neguli lovoje, koks gi čia vargas? Kiti gali nesuvokti, kad žmogus, net ir judantis, bet gali jau negebėti pavalgyti, nueiti į tualetą, nusiprausti. Gal jau ima reikštis senatvinės ligos – Alzheimeris, demencija – tuomet gyvenimas su tokiu žmogumi virsta nuolatiniu iššūkiu. Todėl ypač svarbu apie tai pasakoti kitiems šeimos nariams. Tačiau nereikia skųstis ir dejuoti, geriau įvardijus situaciją prašyti konkrečios pagalbos. Aptarkite, ką kiekvienas gali ir turi padaryti, pavyzdžiui, kas savaitgaliais padės paruošti maistą, finansiškai prisidės, nupirks ir pristatys maisto į namus, nueis su senjoru pas gydytoją. Nepasiduokite, jeigu artimieji nevykdo įsipareigojimų. Skambinkite ir priminkite. Nevirskite keistais tarpininkais, kai kas nors skambina ir klausia, kaip laikosi mama ar tėtis, o pasiūlykite tam žmogui atvykti ir pasimatyti“, - pataria J. Šukienė.

Rūpinkitės savimi

Pasak slaugytojos J. Šukienės, bene sunkiausia slaugyti senyvą žmogų žmonėms, kurie patys jau taip pat nėra jauni.

„Tokie žmonės jau ima jausti savo prastėjančią sveikatą, todėl rūpestis kitu žmogumi gali sunkti iš jų geros savijautos likučius. Užsidarius namie, panirus tik į bendravimą su senu žmogumi bei jo slaugą, galima visai pamiršti save. Todėl turite išmokti prašyti kitų žmonių pagalbos, kad kartkartėmis jums duotų poilsio dienas ir net atostogas. Kad senyvo žmogaus slauga nevirstų barnių priežastimi, reikia aiškiai nubrėžti pareigų ir atsakomybių ribas. Ribas reikės nubrėžti ir su slaugomu asmeniu, vyresnio amžiaus žmogus gali labai daug ko iš jūsų norėti. Jo norus reikia valdyti aiškiai įvardijant savo galimybes“, - sako Inkocentro slaugytoja.

Taip pat J. Šukienė vardija dar kelis svarbius rūpesčio savimi momentus:

tausokite sveikatą, išsimiegokite;

bendraukite su artimaisiais, draugais, pažįstamais – neužsidarykite namuose;

neatsisakykite mėgstamos veiklos;

ieškokite dvasinės pagalbos: melskitės, medituokite;

esant reikalui, ieškokite psichologo, psichoterapeuto pagalbos;

saugokite savo santykius su artimiausiais žmonėmis (vyru, žmona, savo vaikais);

burkitės į vietines organizacijas, junkitės į bendruomenės veiklą (tai leis pailsėti nuo savo rutinos).

Jeigu slauga virsta nepakeliama našta

Pasak slaugytojos, kartais artimo žmogaus slauga gali tapti nepakeliama. Pasak jos, nereikia to gėdintis, kaltinti save.

„Slaugyti senyvo amžiaus žmogų tikrai nelengva, tam reikia ir žinių, ir įgūdžių, ir nemenkos psichologinės tvirtybės. Todėl jeigu galiausiai suvokiama, kad jėgų daugiau nėra – tai visiškai normalu. Tereikia pasidomėti pagalbos iš šalies galimybėmis ir nuspręsti, kas jums būtų tinkamiausia“, - pataria slaugytoja.

Pasirinkimo galimybės:

Slaugos ligoninė (iki 120 dienų).

Globos namai (valstybiniai,  savivaldybių pavaldumo, parapijiniai ir privatūs).

Valstybiniai globos namai žmonėms, turintiems proto ir psichikos negalią.

Hospisas. Jo idėja – rūpintis žmonėmis, kurie netrukus mirs.

Slaugos ergonomika

Ergonomika – tai tinkama ligonio kėlimo ir perkėlimo technika, tausojanti prižiūrinčio žmogaus jėgas. Pasak pašnekovės, dažniausiai iš didelės meilės savo artimam žmogui, pradžioje slaugant gulintį ligonį, nesaugoma savęs ir tai gali baigtis nugaros, kelio sąnarių skausmais ar net išvaržomis.

Norint išvengti galimų traumų ir ilgalaikių skausmų būtina išmokti vartymo ir kėlimo technikos, naudoti pagalbines technines priemones ir pasirinkti tinkamas slaugos priemones. Inkocentro prieš keletą metų išleistoje knygoje slaugantiems asmenims pateikiami patarimai, kaip kelti arba perkelti ligonį:

Ligonio padėjėjo svorio centras yra juosmens srityje, o atrama tenka pėdoms. Ligonio ir jį keliančio žmogaus saugumui užtikrinti esminės svarbos turi tinkama kojų padėtis.

Padėjėjas turi stovėti kuo arčiau ligonio kūno.

Kad nugarai netektų per didelis krūvis, padėjėjo nugara turi likti tiesi.

Kojos turi remtis į tvirtą pagrindą, ligonį būtina stipriai prilaikyti.

Keldami ligonį stenkitės nelenkti nugaros ir nesikūprinti.

Keldamas ligonį padėjėjas stovi vos pražergęs ir sulenkęs kojas per kelius - taip svoris pasiskirsto abiem kojoms. Krūviui sumažinti vieną koją galima pastatyti arčiau ligonio. Tai, be kita ko, neleis ligoniui nukristi.

Pasak J. Šukienės, slaugant artimuosius namuose, iškyla daugybė klausimų – maisto ir virškinimo, saugios aplinkos, atminties, nuotaikos, elgesio, miego, šlapimo nelaikymo, odos ir higienos.

„Visus šiuos klausimus aptarėme pirmojoje mūsų išleistoje knygoje apie slaugą. Daugiau informacijos apie šlapimo ir išmatų nelaikymą yra antrojoje knygoje „Gyvenimas su inkontinencija“. Šią knygą visuomet labai rekomenduoju tiems žmonėms, kurie tik įžengė į senjorų amžių. Visus slaugos klausimus galima aptarti užsukus į Inkocentrą – konsultuojame gyvai, telefonu, galite rašyti elektroninius laiškus. Turime ekspertų komandą, kurie kiek įmanoma greičiau atsako į sunkesnius klausimus“, - ragino būti aktyvius J. Šukienė.

Kur dingsta slaugos pinigai?

Viena didžiausių finansinių naštų slaugant vyresnio amžiaus žmogų – išlaidos įvairioms slaugos priemonėms, šlapimo sugėrimo gaminiams ir pan. Slaugytoja J. Šukienė pataria domėtis naujienomis, kurios gali labai praversti ir palengvinti kasdienę slaugą, pavyzdžiui, vienkartinės kepurės galvai trinkti arba sudrėkintos valymo pirštinės.

Taip pat labai svarbu apmąstyti slaugos priemonių pasirinkimą. Didžiausia pinigų suma išleidžiama šlapimo ir išmatų sugėrimo gaminiams. Būtina įvertinti:

žmogaus kūno apimtis – klubų apimtį cm;

šlapimo nelaikymo pobūdį bei išskiriamo šlapimo kiekį (sugėrimo laipsnį padeda įvertinti ant gaminio nurodami lašeliai arba dydžiai plus, super, maxi ir pan.);

žmogaus judrumą, keitimo poziciją bei reikalingą pagalbą slaugant (vaikštančiam žmogui bus tinkamesnės kelnaitės).

Tinkamas gaminio parinkimas padeda mažinti išlaidas:

Mažiau sugeriantys produktai kainuoja pigiau. Todėl nebūtina rinktis tik labiausiai sugeriančius gaminius. Galima rinktis skirtingus gaminius dienai ir nakčiai: dienai – mažiau sugeriančius (pvz. Plus), o nakčiai - daugiau (Maxi).

Parinkus tinkamą dydį išvengiama pratekėjimų (jei sauskelnės per didelės) arba odos pažeidimų (jei sauskelnės per mažos, jos trina odą, reikia pirkti papildomų priemonių odai gydyti) ir pan.

Tinkamo gaminio tipo parinkimas irgi svarbus (kartais pakanka naudoti didelio sugėrimo įklotą ir pacientą keletą kartų nuvesti į tualetą nei dėti sauskelnes ir pan.).

„Ligonių, kuriems būtinos sauskelnės, odos priežiūrai reikia skirti ypatingą dėmesį, nes dėl netinkamai prižiūrimos odos gali atsirasti paraudimų, iššutimų ir net pragulų. Pragulų gydymas yra sudėtingas procesas, todėl visada geriau skirti lėšų ir laiko jų profilaktikai nei gydymui. Odą reikia tinkamai plauti, minimizuoti odos sudirginimo požymius odą raminant, apsaugant. Vaistinėse galima rasti apsauginių tepalų, kurie sudaro skysčiui atsparų apsauginį sluoksnį, sukuriantį apsaugą nuo šlapimo bei kitų dirgiklių“, - kalbėjo slaugytoja J. Šukienė.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų