Rūkymo prevencija Lietuvoje

Pasitikdamas gegužės 31-ąją, Pasaulinę dieną be tabako, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras visuomenės sveikatos priežiūros specialistams bei socialiniams pedagogams, dirbantiems mokyklose, 2013 m. gegužės 14 d. organizavo seminarą „Rūkymo prevencija Lietuvoje: metodai ir praktika“. Gausiai susirinkusiems seminaro dalyviams sveikinimo žodį tarė Vilniaus universieto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesorė Genė Šurkienė ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas.

Reklama

Seminare dalyvavo nemažai nevyriausybinių organizacijų atstovų. Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė Aina Adomaitytė, Valstybinio psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Šulienė, asociacijos „Mentor Lietuva“ vadovė Bernadeta Lažauninkaitė, VšĮ „Blaivios pramogos“, „Yoga Rave Lietuva“ atstovai Gabija Daukšaitė ir Simonas Dailidė pasidalijo darbo patirtimi  bei pristatė labai įdomius projektus bei metodikas, susijusias su žalingų įpročių prevencija.

Kampanijos ir metodikos, apie kurias pasakota seminaro metu daugiausia orientuotos į jaunus žmones arba į tuos, kurie dirba tarp jaunų žmonių. Tikslinę grupę sudaro tiek rūkantieji, tiek nerūkantieji. Itin daug dėmesio skiriama 15–18 metų amžiaus paaugliams bei suaugusiesiems iki 30 metų.

Lietuvos rūkymo prevencija reglamentuojama ne viename teisės akte: Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme; Valstybės alkoholio ir  tabako kontrolės 2012−2014 programoje, − Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijoje. Tabako kontrolės įstatymu siekiama Lietuvos Respublikoje mažinti tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsirandančius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui, tačiau, pasak Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovės Ainos Adomaitytės, rūkančiųjų amžius nuolat jaunėja. Lietuvoje medikamentinė  pagalba pacientams iki 18 metų  netaikoma, nes tikimasi, kad vaikas ar jaunuolis sugebės pats nustoti vartoti tabako gaminius. 80 proc. dabartinių rūkalių tabako gaminius pradėjo vartoti iki 18 metų.

Pasak Ainos Adomaitytės, jeigu prevencinę programą vykdome mokykloje, tai reikia apimti visą bendruomenę. Prevencijos projektai turėtų atitikti valstybės programines nuostatas ir strategijas. Įvairios rūkymo prevencinės programos davė rezultatų − nuo 1994 iki 2010 metų metusių rūkyti vyrų procentų išaugo nuo 12 proc. iki 19,6 proc., o moterų – nuo 3 proc. iki 12 proc.

Danguolė Šulienė, akcentuodama ugdymo specialistų vaidmenį, vykdant rūkymo prevenciją,  pabrėžė, kad Lietuvoje tabako gaminių vartojimas labai paplitęs 11−15 metų amžiaus grupėse ir kad mergaitės sparčiai vejasi berniukus. „Ugdymo specialistai mokyklose turėtų visada vadovautis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa“, kurio tikslas yra ugdyti asmenį, motyvuotą sveikai gyventi, nevartoti alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tą galima padaryti tik suaktyvinant mokyklos bendruomenę: mokyklos administraciją, klasės auklėtojus, dalyko mokytojus, visuomenės sveikatos specialistą, socialinį pedagogą, mokyklos psichologą, mokinius ir bei jų tėvus“, – kalbėjo Danguolė Šulienė. Ugdymo specialistai mokyklose galėtų pasinaudoti akcijų: „Gimiau nerūkantis“, „Gėlė vietoj cigaretės“, „Rūpinkis savimi“, „Blaivi klasė“, metodika ir patirtimi.

Asociacijos „Mentor Lietuva“ vadovė Bernadeta Lažauninkaitė seminaro dalyviams pristatė psichoaktyvių medžiagų prevencijos programą „Gyvai“, kurią sudaro metodinės priemonės: mokytojo knyga (12 pamokų), metodinių kortelių rinkinys, mokinio pratybų knyga. Pagal šią programą vedamų pamokų metu ugdomi asmeniniai socialiniai mokinių įgūdžiai, suteikiama informacijos apie narkotinių medžiagų poveikį sveikatai. Šios pamokos rekomenduojamos 13−14 amžiaus  mergaitėms ir berniukams. Taip pat ši asociacija organizuoja nemokamus mokymus mokytojams, visuomenės sveikatos specialistams, psichologams, socialiniams darbuotojams, norintiems vesti užsiėmimus šia tema mokyklose. Trys seminarai organizuojami ir tėvams, kurių vaikai dalyvauja programoje „Gyvai“.

VšĮ „Blaivios pramogos“, „Yoga Rave Lietuva“ atstovai Gabija Daukšaitė ir Simonas Dailidė papasakojo apie kitą jaunimui ir jaunoms šeimoms skirtą projektą „VAROM!“. Tai įvairialypiai, siūlantys pasaulio paveldo tradicijas, interaktyvią veiklą, gyvą muziką, vertingą sveikos gyvensenos informacijos renginiai, kuriuose linksminamasi ir – nepabijokime to žodžio – šėlstama – ne tik be svaigalų, bet ir be išankstinių stereotipų. „VAROM!“ projektas atsirado iš poreikio užpildyti vakarėlių be svaigalų ir kvaišalų nišą Lietuvoje, rengti sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojančius renginius, kurti sąmoningesnės visuomenės perspektyvą ir visa tai daryti ne kalbant, o veikiant −suteikiant kiekvienam dalyviui asmenišką patyrimą, kad linksmintis įmanoma ir be svaigalų.

Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas, judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Kauno regiono skyriaus pirmininkas Darius Joneikis sakė, kad bendromis Kauno rajono policijos, vaikų ugdymo įstaigų, savivaldybės vyr. gydytojo, visuomenės sveikatos biuro darbuotojų pastangomis Kauno rajono rūkymo prevencija vykdoma pakankamai gerai. Yra rengiami vieši ir nevieši policijos pareigūnų reidai prie mokymo įstaigų ir rūkaliai kuo toliau stumiami nuo mokyklų prieigų, mokyklose praktiškai išgyvendinamas tabako vartojimas pamokų metu. 2009−2012 m. Kauno rajone įvykdyta 470 reidų, o 2013 m. per 4 mėn. – 65 reidai. Jų metu už tabako gaminių vartojimą neleistinose vietose  2009 m. buvo nubausti 93 asmenys (62 suaugusieji, 31 nepilnametis), 2010 m. – 98 asmenys (72 suaugusieji, 26 nepilnametis). Vykdami programą „Stabdyk  nusikalstamumą“ 2011−2012 m. Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai įgyvendino 51 prevencinę priemonę, kurių metu buvo išaiškinti 26 teisės pažeidimai.

Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas Darius Joneikis taip pat seminaro dalyviams paaiškino, kaip spręsti teisės į žmogaus atvaizdą problemas, fiksuojant administracinės teisės pažeidimus (tabako gaminių vartojimą) prie švietimo įstaigų. Pasak pareigūno, Administracinės teisės pažeidimų kodekso 259 − str. (įrodymai) ir Civilinės teisės kodeksas 2.22 str. (teisė į atvaizdą) reglamentuoja, kad žmogaus atvaizdas gali būti panaudotas tik nusikalstamai veikai įrodyti ir turi būti siunčiamas policijos pareigūnams, bet jo jokiu būdu negalima kur nors publikuoti. Kauno rajone veikia jaunųjų policijos rėmėjų organizacija, vykdoma socialinė reklama, rengimami tokie sporto renginiai kaip „Geriau krepšinis, negu cigaretė“, video konkursas „Mes kitokie“.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Ligų prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Gelena Krivelienė seminaro dalyvius supažindino su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1080 patvirtinta „Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų programa (tarpinstituciniu veiklos planu), kurios tikslas – mažinti visų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą Lietuvoje. Jos uždavinys – riboti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prieinamumą, vykdyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kontrabandos ir nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimo prevenciją. Šiame plane pagal savo veiklos sritis tam tikras priemones vykdyti yra nusimačiusios ir jas vykdo šios institucijos: Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Ūkio, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės bei Statistikos departamentai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Jūratė Kriaučiūnienė, pristatydama rūkančiojo elgesio keitimasį pagal J. Prochakos ir C. Di Clementės modelį, kalbėjo, kad vedant prevencinius užsiėmimus dėl tabako gaminių vartojimo galima naudoti tikslinius prevencijos arba intervencijos būdus ir modelius, kuriais siekiama veikti „rizikos grupę“, siekiant „sustabdyti“ rūkymą. Visuomenės sveikatos administratorė pristatė, kokių veiksmų reikia imtis rūkymo problemos nesuvokimo (išankstinėje), ketinimų ir svarstymų, sprendimų priėmimo ir pasiruošimo veikti, aktyvių veiksmų metant rūkyti (įgyvendinimo), pokyčių palaikymo, atkryčio stadijose. J. Prochakos ir C. Di Clementės modelis yra vertingas tuo, kad leidžia specialistui, vykdančiam rūkymo prevenciją, suprasti apsisprendusio mesti rūkyti žmogaus elgseną, kad elgsenos keitimosi stadijose reikalingi skirtingi intervencijos būdai, kad atsižvelgiant į tai, kokią stadiją rūkantysis yra pasiekęs, jam turi būti taikomi individualūs konsultavimo būdai bei strategija. Jūratė Kriaučiūnienė mano, kad sveikatos priežiūros specialistai bei socialiniai pedagogai tik gebėdami įvertinti asmens priklausomybę tabakui, galės vykdyti tikslinę rūkymo prevenciją. Jos nuomone, kiekvienam metančiam rūkyti reikalinga individuali strategija ir intervencija.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras