Rūkymas daro esminę žalą sveikatai(1)

Greitas gyvenimo tempas kaltas dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių - rūkymo ir netinkamos mitybos - paplitimo. Sveikatos specialistai įvardina, kokią esminę žalą sveikatai daro šie veiksniai, ir ragina žmones imtis pokyčių kuo greičiau.

Puodelis kavos ir cigaretė nepusryčiavus, pertraukėlės su cigarete darbo metu, cigaretė ir vyno taurė susitikus su draugais - dažni atvejai daugelio kasdienybėje. Naujausio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, rūkymas yra labai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų.

2010 m. kasdien rūkė 34,2 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Nuo 1994 m. iki 2000 m. rūkymo paplitimas didėjo visoje populiacijoje, reikšmingai išaugo rūkančių moterų dalis (2,3 karto).

Per paskutinį dešimtmetį rūkančių vyrų sumažėjo 1,5 karto, o moterų - nepasikeitė. Statistika rodo, kad tarp rūkalių sparčiai daugėja paauglių ir jaunų žmonių.

Rūkymas didina kraujo krešulių pavojų

Nikotinas, esantis tabako dūmuose turi įtakos aterosklerozės vystymuisi, sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, didina adrenalino kiekį kraujyje ir priverčia širdį greičiau plakti, todėl širdies raumuo silpsta, vystosi širdies nepakankamumas.

„Cigarečių dūmuose esantys toksinai didina kraujo krešumą. Surūkius dvi cigaretes jau po dviejų valandų galima įrodyti, kad jauno žmogaus kraujo krešumas padidėja. Dėl to šiandien vis daugiau 40-ties metų sulaukusių žmonių ištinka miokardo infarktas. Tai dažniausiai būna daug streso patiriantys vyrai. Miokardo infarktą sukelia staigiai susiformavę kraujo krešuliai, kurie užkemša kraujagysles. Kiekvienas turėtų žinoti, kad rūkantiems rizika susirgti miokardu infarktu padidėja tris kartus“, - kalba gydytoja Viktorija Andrejevaitė.

Rūkymas net 7 kartus padidina ir kojų arterijų ligos riziką. Kaip pasakoja gydytoja, liga pasireiškia skausmu kojose, šlubčiojimu, gali išsivystyti gangrena. Šios ligos rizika auga didėjant rūkymo intensyvumui - surūkomų cigarečių skaičiui, tad vienintelis būdas nuo jos apsisaugoti - metimas rūkyti.

Medikus verčia sunerimti didelis rūkančių moterų skaičius. Enrika Kuzinkovienė, žmonių sveikatos srityje dirbančios kompanijos „Bayer“ medicinos reikalų kuratorė, atkreipia rūkančių moterų dėmesį: „Moterys, vartojančios hormoninius kontraceptikus, turėtų žinoti, kad kraujo krešulių susidarymo rizika padidėja, jeigu moteris rūko. Tačiau anaiptol ne kiekviena tai žino“.

Rūkyti meta dėl sveikatos

„Vyresnio amžiaus žmonės geriau suvokia rūkymo daromą žalą, todėl jie dažniau priima sprendimą mesti rūkyti. Deja, to negalima pasakyti apie jaunus žmones - jie įsitikinę, kad sugebės mesti rūkyti bet kada. Nikotinas yra labai stiprus narkotikas, kuris pagal priklausomybės laipsnį prilyginamas heroinui ir kokainui. Tai patvirtina statistika - tik 5 proc. iš 70-ies proc. norinčių mesti rūkyti, tai padaro patys, be medikų pagalbos“, - pasakoja gyd. V.Andrejevaitė.

Remiantis lietuvių gyvensenos statistika, metusių rūkyti vyrų 2010 m. buvo 19,6 , moterų - 12 proc. Anot gydytojos, būtų galima daryti prielaidą, kad visi šie metusieji susidūrė su kokia nors liga: „Žmonės greitai pasiduoda abstinencijos simptomams ir vėl griebiasi cigaretės. Moterys, nesiryžta mesti rūkyti, nes bijo, kad dėl padidėsiančio apetito priaugs svorio. Norą nuolat užkandžiauti tikrai galima suvaldyti - reikia valios ir noro“.

Poveikis organizmui metus rūkyti

20 min. - normalizuojasi kraujospūdis ir pulsas. Pagerėja kraujotaka - ypač rankose ir kojose.

8 val. - iki normalaus lygio pakyla deguonies kiekis kraujyje, sumažėja staigaus miokardo infarkto (MI) rizika.

24 val. - anglies monoksido (CO) organizme nėra, plaučiai pradeda valytis.

48 val. - nėra nikotino organizme, uoslė ir skonio jutimai pagerėja.

72 val. - kvėpuoti lengviau, esi energingesnis.

2-12 sav. - kraujotaka pagerėjusi visame kūne, lengviau vaikščioti, sportuoti.

Per 3-9 mėn. plaučių funkcija pagerėja 5-10 % , palengvėja kvėpavimas, išnyksta kosulys, oro trūkumas, švokštimas.

5 metai - 50 % sumažėja mirtingumas nuo miokardo infarkto, palyginti su rūkančiais.

10 metų - rizika susirgti plaučių vėžiu 50 % mažesnė nei rūkančio. Rizika susirgti miokardo tokia pat, kaip niekada nerūkiusio.