Rokiškio rajone nuo echinokokozės mirė moteris

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Rokiškio rajone nuo echinokokozės mirė moteris. Lapkričio 14 dieną ligonė dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinę ligoninę.  Tą pačią dieną buvo hospitalizuota, lapkričio 21 d. ji mirė. Diagnozė – Echinococcus multilocularis sukelta smegenų infekcija.

Židinio epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonei pirmą kartą echinikokozė buvo diagnozuota 2005 m. VšĮ Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligoninėje. Tai metais buvo paskirtas gydymas bei atliktas židinio ištyrimas.

Echinokokozė yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Lietuvoje paplitusios dvi kaspinuočių rūšys: Echinococcus granulosus ir Echinococcus multilocularis. Jos žmogui sukelia sunkius negalavimus, kurių negydant žmogus gali mirti. Cistinę echinokokozę (CE) sukelia Echinococcus granulosus, Alveokokinę echinokokozę (AE) – Echinococcus multilocularis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius užregistruota 18 naujų echinokokozės atvejų.

2001–2010 m. užregistruoti 158 echinokokozės atvejai. Jei 2001–2003 m. buvo registruojami tik pavieniai atvejai (2-4 atvejai per metus), tai 2004–2010 m. atvejų skaičius žymiai išaugo. 2009 m. užregistruota 36 echinokokozės atvejai. Sergamumo echinokokoze rodiklis išaugo nuo 0,02 iki 1,07 atvejų 100 tūkst. gyventojų (2009 m.). Didesnis sergamumas echinokokoze registruojamas kaimuose, nes pagrindiniai infekcijos platintojai yra rudosios lapės, šunys.

Echinokokoze serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai liga diagnozuojama 45–60 metų žmonėms, nes ligos inkubacinis periodas gali trukti 5-15 metų. Toks ilgas inkubacinis periodas nulemia vėlesnį ligos nustatymą, dėl ko vystosi sunkios komplikacijos. Echinokokozė pasižymi dideliu mirštamumu (letališkumu). Letališkumas siekia 2–4 proc., negydomų ligonių letališkumas siekia daugiau kaip 90 proc. per 10 metų nuo klinikinių simptomų atsiradimo. Kartais liga gali labai greitai progresuoti ir baigtis mirtimi po 5 ar net po 3 metų. 

Šio parazito vystymuisi reikalingi du šeimininkai: galutinis ir tarpinis. Galutinių šeimininkų (šunų, lapių) plonajame žarnyne gyvena suaugę parazitai, kurie su išmatomis išskiria kiaušinėlius. Ant dirvožemio, žolės, vandenyje kiaušinėliai gali išlikti gyvybingi nuo 3 dienų iki 2 metų. Tarpinių šeimininkų organizme (dažniausiai kepenyse) vystosi lervinė parazito stadija. Žmogus yra atsitiktinis parazito šeimininkas, jo organizme vystosi kaspinuočio lervinė stadija (kitaip dar vadinama cista, kuri gali būti nuo kelių iki keliolikos centimetrų).

Žmogus užsikrečia echinokokų kiaušinėliams per burną patekus į virškinamąjį traktą. Kiaušinėliai į burną gali patekti nuo užterštų rankų glostant echinokokoze užsikrėtusius šunis, nuo užterštų daržovių, salotų, vaisių, uogų (taip pat ir miško uogų), geriant vandenį iš gamtinių vandenviečių, nuo sumedžiotų laukinių gyvūnų (lapių, usūrinių šunų) lupant ar apdorojant jų kailius. 

Kad neužsikrėstume echinokokoze, būtina:

• Plauti rankas prieš valgį, po bendravimo su šunimis, po lauko darbų;
• Nevalgyti neplautų uogų, vaisių, daržovių, negerti nevirinto vandens iš atvirų vandens šaltinių;
• Nešerti gyvūnų (šunų, kačių) termiškai neapdorotais paskerstų gyvūnų vidaus organais (kepenimis, plaučiais ir kt.) bei virtuvės atliekomis, kurios gali būti užkrėstos;
• Neleisti šunims ir katėms laižyti veido, lėkščių, iš kurių valgo žmonės. Šiuos gyvūnus šerti tik jiems skirtuose dubenėliuose;
• Kaimo vietovėse šunis laikyti pririštus ir reguliariai dehelmintizuoti. Užsikrėtusių echinokokoze šunų išmatas sudeginti arba saugiai tvarkyti kitu būdu;
• Tikrinti naminių gyvulių skerdieną ir saugiai pašalinti infekuotų gyvulių vidaus organus (sudeginti, giliai užkasti ir kt.).

ulac.lt