Rinktis vaistus pagal asmeninę patirtį ar draugo rekomendaciją gali būti pavojinga

Rinkdamiesi vaistus, daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų linkę ignoruoti specialistų kompetenciją ir pirmenybę teikti asmeninei patirčiai bei pažįstamų ar artimųjų rekomendacijomis, atskleidė atliktas reprezentatyvus gyventojų elgsenos tyrimas. Gydytojai ir vaistininkai tokias tendencijas vadina pavojingomis sveikatai.

Šių metų rugsėjį rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, net 24 proc. gyventojų asmeninė nuomonė ar patirtis yra svarbiausias kriterijus renkantis vaistus. Dar 14 proc. respondentų, keliaudami į vaistinę, labiausiai pasitiki artimųjų ar pažįstamų rekomendacijomis. Tiesa, daugiau kaip pusė gyventojų vaistus visgi renkasi pagal gydytojų ir vaistininkų rekomendacijas, o 22 proc. pagrindinis pasirinkimo kriterijus yra vaistų kaina.

„Gyventojų polinkis pasikliauti asmenine patirtimi renkantis vaistus, rodo, kad žmonės ne visuomet gerai orientuojasi gydymo procesuose ir įvertina galimas grėsmes savo sveikatai. Požiūris, kad vaistai, kuriuos sėkmingai naudojo giminaičiai ar draugai, tiks ir kitam žmogui, yra potencialiai pavojingas. Juo vadovaujantis pacientai gali ne tik nusivilti vaisto poveikiu, bet ir sulaukti nepageidaujamų reiškinių ir pakenkti sveikatai“, - komentavo šeimos gydytoja Vaida Gedgaudienė.

Jos teigimu, sprendžiant iš profesinės patirties, dažniausiai gyventojai klysta elementarų peršalimą gydydami turimais antibiotikais, arba atvirkščiai, rimtai susirgę, gerdami tik arbatas, taip pat prisipirkdami daug vaistų, turinčių panašias veikimo savybes ir vartodami juos visus vienu metu.

Vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės pastebėjimu, efektyviausias gydymo rezultatas būna tuomet, kai jį kontroliuoja specialistai.

„Užklupus nesunkiam negalavimui, vertėtų pasikliauti vaistininko kompetencija, juolab, kad patekti pas gydytoją pacientas ne visada gali „čia ir dabar“. Kitu atveju gydymą ir preparatus turi parinkti gydytojas, o vaistininkas gali tik padėti nepasimesti kainų ir receptų įvairovėje bei pasiūlyti pacientui jam tinkamiausią variantą už patrauklią kainą. Beje, kaip rodo patirtis, tokiu atveju mažiausios kainos kriterijus gyventojams būna svarbiausias“, - sakė G. Krikščiūnienė.

Vaistininkės žodžius patvirtina ir tyrimas, parodęs, kad net 38 proc. gyventojų, rinkdamiesi vaistus su identiškomis veikliosiomis medžiagomis, pirmenybę atiduoda pigiausiems preparatams. Tuo tarpu brangiausius vaistus renkasi vos 1 proc. gyventojų.

„Jeigu pacientas jau turi paskirtą tam tikrą preparatą ir renkasi tarp įvairių šio varianto kainos ir kokybės santykių, pigumo kriterijus yra logiškas, ypač, kai kalbama apie lėtines ligas, kurioms įveikti vaistus reikia pirkti kas mėnesį. Ūmių susirgimų atvejais, kai reikia pasirinkti visus galimus variantus komplikacijoms išvengti, taupymas pasiteisina ne visuomet“, - mano G. Krikščiūnienė.

„Pasveikti gydantis pačiam ar pasikliovus „kaimyno“ nuomone, galimybių nėra daug, jei liga bent kiek rimtesnė, o sukomplikuoti padėtį – lengva. Kiekvienas vaistas turi savo paskyrimo indikacijas, kaip ir kontraindikacijas, kurias specialistai mokosi ilgus metus. Todėl vaistus paskirti, paaiškinti apie jų veikimą, galimas šalutines reakcijas turėtų tik jie“, - reziumavo gydytoja V. Gedgaudienė.

Reprezentatyvų gyventojų vartotojiškos elgsenos tyrimą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2013 m. rugsėjo 16-24 d. Jo metu buvo apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Džeraldas Kauneckas