Rezidentūros studijos galėtų jau kitąmet būti organizuojamos ir Klaipėdos universitete, jei tik tam pritars Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai. Teoriškai tokias sąlygas uostamiesčiui sudaro Švietimo ir mokslo ministerija, pateikusi pirminį rezidentūros nuostatų keitimo pasiūlymą, kuris leistų klaipėdiečiams įgyvendinti šią savo svajonę. Tačiau, regis, kol kas tai ir liks tik klaipėdiečių svajonė, nes jų nuomonės niekas neklausia.
Siūlo panaikinti Vilniaus ir Kauno privilegijas
Liepos mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir Lietuvos Vyriausybei išsiųstame pasiūlyme Dėl medicinos rezidentūros ir odontologų rezidentūros nuostatų derinimo su mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo pakoreguoti ar papildyti kai kuriuos LR Vyriausybės nutarimus dėl rezidentūros organizavimo ir gydytojų rengimo.
Kai kurios iš rekomendacijų nepriimtinos turbūt visiems šalies medicinos studentams (pavyzdžiui, valstybės paskolą už studijas „atidirbti“ Lietuvoje, kai įgyjamas diplomas), bet viena iš jų – pakoreguoti 2003 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1359 – turėtų itin pradžiuginti klaipėdiečius. ŠMM siūlo panaikinti Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų išskirtinę teisę organizuoti rezidentūros studijas, siūlydama tokį pataisos variantą: „Teisę organizuoti rezidentūrą turi universitetai, vykdantys teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias rezidentūros programas“.
Žingsnis į priekį
Iš „Vakarų Lietuvos medicinos“ sužinojęs apie tokį siūlymą Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas neslėpė džiaugsmo: „Dar negirdėjau apie tokius siūlymus, bet tai sveikintinas dalykas. Tuomet ir Klaipėdos universitetas galėtų organizuoti rezidentūros studijas. Apie tai mes kalbame jau dešimt metų“.
Dekanas pabrėžė, kad rezidentai turėtų būti rengiami nepriklausomai nuo to, ar universitetas rengia gydytojus. „Rezidentūros studijos – klinikinis parengimas. O Vilniaus ir Kauno rezidentai ir dabar labai noriai renkasi Klaipėdos ligonines rezidentūrai, tik tokiu atveju mūsų profesoriai galėtų juos ir kuruoti“, - kalbėjo A. Razbadauskas.
Priimtų jau kitąmet
Portalo pašnekovas įsitikinęs, kad rezidentūra Klaipėdoje, lyginant su kol kas jas organizuojančiais Vilniumi ir Kaunu, medicinos studentams turėtų būti net patrauklesnė: „Apskritai rezidentūros geografija turėtų būti kuo platesnė, o Klaipėdoje nėra tiek daug jaunų gydytojų, tad čia jie galėtų daugiau išmokti, daugiau įgyti praktikos. Ir kalbu net ne vien apie Klaipėdą. O Jungtinėse Amerikos Valstijose , Vokietijoje bei kitose šalyse rezidentūrą organizuoja tik ligoninės, ne universitetai. Jei būtų pritarta Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymui išbraukti konkrečius du universitetus, kaip turinčius teisę organizuoti rezidentūrą, tai jau būtų pirmas žingsnis į priekį“.
Jei šiemet būtų priimti tokie pokyčiai dėl rezidentūros organizavimo nuostatų, pasak A. Razbadausko, Klaipėdos universitetas jau kitą liepą galėtų skelbti priėmimą į rezidentūrą. „Reiktų gauti tam leidimą, o rezidentūros organizavimo reikalavimus mes atitinkame – turime ir personalo su moksliniais laipsniais, dar tektų abiejose ministerijose patvirtinti rezidentūros programą, bet tam, manau, pakaktų pusmečio“.
Vis dėlto A. Razbadauskas neslėpė skepticizmo: „Bet labai abejoju, ar Sveikatos apsaugos ministerija pritars šiam pasiūlymui“. Paprašytas paaiškinti savo nuomonę dekanas kalbėjo apie universitetų interesų kovas ir apie tai, kad Vilnius ir Kaunas visuomet turėjo daugiau palaikymo iš ministerijos. „Finansinis rodiklis – vienas iš svarbiausių. Juk rengiančiam rezidentus profesoriui skiriamas visas darbo krūvis“, - kalbėjo portalo pašnekovas.
Ministerija atsiklaus VU ir LSMU
Nežinia, kiek yra tiesos A. Razbadausko teiginiuose apie Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetų didesnį nei Klaipėdos palaikymą, bet „Vakarų Lietuvos medicinos“ paprašyta pakomentuoti minimą pasiūlymą sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė pateikė tokį atsakymą: „Sveikatos apsaugos ministerija pritaria, kad LR Vyriausybės nutarimas neturi prieštarauti Mokslo ir studijų įstatymui. Todėl tos nuostatos privalo būti suderintos. ŠMM pateikė pasiūlymų, kurie keistų dabar galiojančią tvarką. Naujoms nuostatoms įvertinti reikia gilesnės analizės bei platesnio aptarimo tiek su suinteresuotomis valstybės institucijomis, tiek su LSMU ir VU, tiek su gydytojais rezidentais. Sveikatos apsaugos ministerija numačiusi tai atlikti ir tik tuomet pateikti savo išvadas“.
Viceministrės atsakymas aiškiai byloja, kad atsižvelgiant į ŠMM pasiūlymą bus paisoma tik dviejų suinteresuotų pusių – Vilniaus ir Kauno (t. y. LSMU) universitetų interesų. O galbūt Klaipėdos universiteto nuomonė šiuo klausimu liko paslėpta po fraze „suinteresuotos valstybės institucijos“? Deja, kaip jau minėta anksčiau, Klaipėdos universitetas dar nieko nežino apie šiuos pasiūlymus. O gal nežinojo tik vienintelis Sveikatos mokslų fakulteto dekanas?
Vilnius sako „Ne“
O štai VU Medicinos fakultetas šį pasiūlymą jau apsvarstė ir siūlomai pataisai nusprendė tarti „Ne“. Bent jau artimiausiu metu. Tokį VU Medicinos fakulteto sprendimą „Vakarų Lietuvos medicinai“ perdavė dekanas prof. dr. Algirdas Utkus. Kitaip nei A. Razbadauskas, vilnietis nesidairo į užsienio šalių rezidentūros organizavimo pavyzdžius ir yra įsitikinęs, kad atskirti ikidiplomines studijas nuo podiplominių nėra tikslinga. „Net dalyvaudamas rinkimuose į dekano postą kalbėjau apie siekį visai panaikinti ribą tarp ikidiplominių bei podiplominių studijų. Siekiamybė yra parengti gydytojus nuo pradžios iki pabaigos“, - kalbėjo A. Utkus.
Dekanas mano, kad net tuo atveju, jei būtų priimtos minimos pataisos, Klaipėdos universitetas gydytojus rezidentus galėtų rengti ne anksčiau nei po penkerių metų, o gal net – ir po dešimties. „Žinoma, galimybės priklauso nuo universiteto, personalo, noro, bet negalima organizuoti diplominio mokymo, apeinant ikidiplomines stadijas, kuriose dedami pagrindai. Įstaiga turi organizuoti visą studijų ciklą, nuo pat jų pradžios“, - įsitikinęs portalo pašnekovas.
Ligita Sinušienė
ligita@vlmedicina.lt