Rezidentai: likti Lietuvoje ar išvažiuoti, jei vietos visiems nėra?(2)

Šie metai – pirmieji, kai numatyta mažiau valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, nei yra absolventų. Vilniaus universiteto studentai dėl to reiškia atvirą nepasitenkinimą, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovas Remigijus Žaliūnas tikina, jog problema esanti išpūsta. Vilniečiai puse lūpų kalba, kad nevienodas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytos tvarkos vertinimas  ir yra pagrindinis motyvas, kodėl rezidentūros sąlygos Vilniuje bei Kaune nevienodos.

Reklama

VU studentams - šokas

Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nustatyta rezidentūros vietų skaičiavimo metodika gana absurdiška. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Studentų atstovybės viceprezidentas Vainius Rakauskas. „Remiantis šia tvarka Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) laimi daugiau rezidentų vietų, nes jie rengia ir veterinarus, kuriems rezidentūra nėra būtina, bet į bendrą absolventų skaičių jie įtraukiami. O Vilniaus universitetui trūksta 16 rezidentūros vietų“, - kalbėjo V. Rakauskas.

Pašnekovo teigimu, šiemet šešerių metų medicinos studijas baigė 141 absolventas, ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prašė Švietimo ir mokslo ministerijos skirti tiek vietų rezidentūrai, bet ŠMM jų numatė tik 131. „Dabartinius šeštakursius ištiko šokas, - kalbėjo VU studentų atstovas. – Niekas nesitikėjo tokio sprendimo. Be to, priėmimo į rezidentūrą tvarka turėjo būti paskelbta iki kovo vidurio, bet buvo nuolat atidėliojama“.

V. Rakausko manymu, VU gali būti diskriminuojamas Švietimo ir mokslo ministerijos už siekį išsaugoti autonomiją, už kritiką ministerijai ir oponavimą pačiam ministrui Gintarui Steponavičiui. „Valstybė nežiūri į ateitį, tokie sprendimai rodo, kad jai jaunųjų gydytojų nereikia“, - su apmaudu kalbėjo „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovas.

Didžiulė nelygybė?

„Didžiulė nelygybė!“ – šiųmetę rezidentūros vietų skaičiaus nustatymo tvarką apibūdino Lietuvos jaunųjų gydytojų sąjungos narė, VU doktorantė gydytoja Indrė Būtienė. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad ne tik LSMU gavo daugiau rezidentūros vietų, bet ir į VU stojančiųjų, bent jau iki šiol, būna daugiau. Be to, studentai iš Kauno, studijas baigę tokiais pačiais pažymiais, kaip vilniečiai, turi didesnes galimybes įstoti į VU, nes LSMU jiems prideda balą už motyvacinį pokalbį, ko nedaro VU, ir šie turį aukštesnį baigiamąjį balą. „Pernai iš VU į LSMU rezidentūros studijas stojo tik 4 absolventai, o iš Kauno į VU – bene 40. Tad realiai vietų rezidentūroje VU trūks dar daugiau, nei 16“, - įsitikinusi I. Būtienė.

Jaunoji gydytoja atkreipė dėmesį, jog SAM informavo Švietimo ir mokslo ministeriją apie realų rezidentų poreikį. „Bet rezidentūros vietas skiria ŠMM. O šiemet dar priėmė naują Švietimo ir mokslo įstatymo redakciją, kurioje numatyta, jog rezidentų vietų skaičius skiriamas pagal valstybės išgales“, - kalbėjo portalo pašnekovė.

Jaučia skriaudą

VU Podiplominių studijų prodekanas prof.dr. Algirdas Utkus savo mintis reiškė atsargiau, tačiau pesimistinių nuotaikų neslėpė: „Jaučiamės nuskriausti, nes rezidentų vietų skaičius mažesnis, nei turėtų būti. Iki šiol visuomet jų būdavo numatoma tiek, kiek yra absolventų“.

Vis dėlto A. Utkus atkreipė dėmesį, jog dalis absolventų kasmet išvyksta į užsienį ir net nestoja į rezidentūrą mūsų šalyje. Tačiau reali padėtis, anot pašnekovo, pasimatys po pirmojo stojamųjų turo. Tai yra po birželio 18 d.

VU, A. Utkaus teigimu, „geranoriškai“ kreipėsi ir į LSMU – „pasiderinti dėl rezidentūros vietų“. Deja, sulaukę neigiamo atsakymo: „Šiame etape nederintina“.

Dažniausiai sprendžia objektyviai

LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas naują tvarką, kaip pats pasakė, vertina ramiai. „Pirmiausia reikia įvykdyti pirmąjį priėmimo turą, o tada jau žiūrėsime, kiek rimta ši būklė. Jei vienas kitas mūsų studentas negaus valstybės finansuojamos rezidentūros vietos, į LSMU juos priimsime ir mokesčių už studijas neimsime“, - sakė rektorius.

R. Žaliūnas dar pabrėžė, kad po pirmojo stojamųjų turo jo vadovaujama mokslo įstaiga kvies VU, SAM ir ŠMM atstovus bendrai darbo grupei sudaryti rezidentūros klausimams svarstyti.

Toliau kalbėdamas apie rezidentūros vietų sumažinimą, R. Žaliūnas atkreipė dėmesį, jog niekuomet 100 proc. absolventų nestoja į rezidentūrą. „Kažkas išeina dekretinių atostogų, kažkas išvažiuoja“, - vardijo galimus scenarijus pašnekovas. Taigi rektorius kalba apie emigraciją? „Nebūtinai, - atsargiai paprieštaravo. – Kai kurie gal dirbs gydytojo padėjėjais svetimoje šalyje, o paskui gal sugrįš į Lietuvą. Be to, kai kurie per šešerius metus studijų nusprendžia savo ateities netgi nesieti su gydytojo profesija. Pasirenka, pavyzdžiui, anatomo, fiziologo ar kt. profesijas“.

Kaip rektorius vertina vilniečių pasisakymus, esą LSMU yra labiau palaikomas ŠMM, ir to priežastis – rami jo vadovo reakcija į ministerijos inicijuojamus sprendimus? „Tai nerimta, - pasigirdo atsakymas. –  Pagal įstatymą nei VU, nei LSMU patys vietų skaičiaus neapsprendžia. Remdamasi teisės aktais tai nustato Vyriausybė, ir dažniausiai šie skaičiai būna paremti objektyviais kriterijais. Problema yra kitokia. VU piktinasi, kad gavo mažiau rezidentūros vietų, bet tai – tik viena medalio pusė. Kita problemos dalis – kokioms konkrečioms studijoms bus skiriamos rezidentūros vietos. Jeigu į populiariausias susidarytų daugiau pageidaujančių, nei bus numatyta vietų, tuomet teks rengti konkursą. Tačiau manau, kad dar per anksti apie tai kalbėti“.

Nežinojo gydytojų poreikio

R. Žaliūno paminėtuosius objektyvius kriterijus „Vakarų Lietuvos medicinai“ įvardijo ŠMM Komunikacijos skyrius: „Rezidentūros studijų vietų proporcijos apskaičiuotos įvertinus Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktą specialistų poreikį, valstybės finansines galimybes ir atsižvelgus į Lietuvos mokslų tarybos atliktus skaičiavimus (mokslų veiklos rezultatus, stojančiųjų į vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos studijų kryptis)“.

ŠMM pripažino, kad remiantis išvardintais paskaičiavimais bei Mokslo ir studijų įstatymais, šiais metais LSMU atiteko daugiau rezidentūros vietų.

Tiesa, ministerijos Komunikacijos skyriaus atsakyme pabrėžta, jog „VU ir LSMU bendru sutarimu pritarė įsakymui dėl rezidentūros studijų vietų ir susitarė, kad po bendro priėmimo į rezidentūrą pirmojo turo bus perskirstomos likusios laisvos medicinos rezidentūros valstybės finansuojamos vietos tarp abiejų aukštųjų mokyklų“. Nors „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbintas VU podiplominių studijų prodekanas A. Utkus sakė nieko nežinąs apie šį bendrą susitarimą, bet, pripažinęs, jog ši informacija galėjusi jo kol kas ir nepasiekti, pasidžiaugė: „Tegu tik taip būna“.

Portalui pasidomėjus, kodėl ministerija užtruko patvirtinti rezidentūros studijų vietų skaičių, ŠMM nurodė dvi priežastis - lėšų stygių ir vėlai pateiktą gydytojų poreikį.

Trūksta 5 mln. Lt

Į valstybės finansuojamas studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete bus priimti 254 medicinos, odontologijos ir veterinarijos rezidentai, o Vilniaus universiteto rezidentūroje studijuos 131 būsimasis medikas ir odontologas.

ŠMM duomenimis, vieno rezidento rengimas per metus valstybei kainuoja vidutiniškai apie 34 tūkst. Lt, vieno rezidento parengimo kaina svyruoja tarp 99 ir 198 tūkst. Lt, bendras biudžeto lėšų poreikis patvirtintoms 385 rezidentūros vietoms siekia beveik 12,8 mln. Lt. Dabartinės valstybės finansinės galimybės leidžia rezidentūrai skirti 7,7 mln. Lt, tai yra 232 studijų vietoms.

ŠMM teigia besitarianti su Finansų ministerija, kaip rasti trūkstamus 5 mln. Lt, kad nenukentėtų kitos studijų pakopos ir sritys.

Vers vykti iš Lietuvos

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys neatmeta tikimybės, kad sumažintas valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičius paskatins pagrindines studijas baigusius medikus kvalifikaciją įgyti ir likti dirbti ne Lietuvoje. „Medicinos gydytojo parengimas pagrindinėse studijose kainuoja apie 60 tūkst. Lt, bet tik pabaigęs rezidentūrą gydytojas įgyja medicinos specialisto kvalifikaciją, - sako R. Šukys. - Negavęs valstybės paramos užbaigti mokslus studentas turi dvi išeitis – studijuoti nemokamai rezidentūrą užsienyje (kur, beje, yra labai laukiamas ir kviečiamas) arba iš viso atsisakyti svajonės gelbėti žmonių gyvybes. Kurį variantą studentas bepasirinktų, tai negali būti priimtina Lietuvos valstybei“.

SAM nuosekliai laikosi pozicijos, kad visiems tų metų medicinos studijų absolventams privalo būti sudarytos galimybės pasirinkti būsimą specialybę gimtinėje, tai yra turi būti skiriamas ne mažesnis valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičius, nei yra tais metais baigiančių absolventų.

Ligita Sinušienė

Susijęs straipsnis

Jaunieji gydytojai tapo nekaltomis ciniškos ir gerai parengtos politinės kovos aukomis