Reguliari mankšta gali pagerinti psichikos sveikatą(4)

„BBC News“ rašo, kad reguliarus fizinis aktyvumas – po 45 min. tris ar penkis kartus per savaitę – gali pagerinti prastą psichikos sveikatą, tačiau daugiau mankštintis ne visada naudinga. Per JAV atliktą tyrimą buvo apklausta 1,2 mln. žmonių.

Reklama

Tyrimo dalyviai pranešė apie savo aktyvumą vieno mėnesio laikotarpiu ir įvertino savo psichinę gerovę. Kaip buvo nustatyta, žmonės, kurie reguliariai mankštinosi, patyrė mažiau „blogų dienų“ nei tie, kurie nesimankštino. Komandinis ir dviračių sportas bei aerobika turėjo didžiausią teigiamą poveikį. Taip pat nustatyta, kad visos veiklos rūšys, įskaitant namų darbus ir vaikų priežiūrą, gerina psichikos sveikatą, nepriklausomai nuo žmonių amžiaus ar lyties.

Tyrimas, paskelbtas leidinyje „The Lancet Psychiatry Journal“, iki šiol yra didžiausias tokio pobūdžio darbas, tačiau negali patvirtinti, kad būtent fizinis aktyvumas yra geresnės psichikos sveikatos priežastis. Ankstesnių fizinio aktyvumo poveikio psichikos sveikatai tyrimų rezultatai buvo įvairūs. Kai kurie tyrimai atskleidė, kad veiklos stoka gali būti prastos psichikos sveikatos priežastis, taip pat ir jos simptomas.

Mažiau „blogų dienų“

Jau žinoma, kad fiziniai pratimai sumažina širdies ligų, insulto ir diabeto riziką. Tyrimo dalyviai teigė, kad kas mėnesį jie vidutiniškai 3,4 dienos prastai jautėsi psichikos sveikatos požiūriu. Tiems, kurie buvo fiziškai aktyvūs, tokios savijautos trukmė sumažėjo iki dviejų dienų.

Pasirodo, dar didesnį poveikį fiziniai pratimai turėjo žmonėms, kuriems anksčiau buvo diagnozuota depresija. Jiems prasta psichikos sveikata buvo septynias dienas per mėnesį, palyginti su beveik 11 dienų tų, kurie neturėjo fizinio krūvio.

Taip pat labai svarbu, ar dažnai ir kiek laiko žmonės sportavo. Pasirodo, kad 30–60 min. kas antrą dieną – optimali rutina. Per daug sportuoti, kaip atskleidė tyrimas, gali būti negerai.

„Anksčiau žmonės tikėjo, kad kuo daugiau mankštinsis, tuo geresnė bus jų psichikos sveikata, tačiau mūsų tyrimas parodė, kad taip nėra, – sakė tyrimui vadovavęs dr. Adamas Chekroudas iš Jeilio universiteto. – Treniruotės daugiau nei 23 kartus per mėnesį arba ilgesnės nei 90 min. jau siejamos su prastesne psichikos sveikata.“

Pasak psichiatro, teigiamas komandinio sporto poveikis parodė, kad jis gali sumažinti izoliaciją, taip pat ir depresiją. Šios išvados patvirtina vyriausybės gaires, rekomenduojančias žmonėms kas savaitę 150 min. skirti fiziniam aktyvumui.

„Protingas“ fizinis aktyvumas

Tačiau tyrimas turi tam tikrų apribojimų. Jis grindžiamas paties žmogaus atskaitomybe, kuri ne visada tiksli. Ir nėra kito būdo fiziniam aktyvumui išmatuoti.

Neurologas Deanas Burnetas iš Kardifo universiteto Psichologijos mokyklos teigė, kad fizinio krūvio ir psichinės sveikatos sąsajų buvo sunku nepastebėti, tačiau šis didelis tyrimas „tvirtai parodo aiškų ryšį tarp jų“. Tik daugiau pasakyti su tokiu pat tikrumu tokio pobūdžio tyrimas negali.

Edinburgo universiteto Psichiatrijos skyriaus vadovas prof. Stephenas Lawrie's teigė, kad socialinis ir „protingas“ fizinis aktyvumas yra ypač naudingas psichikos sveikatai. Ir ne – jei jo per daug.

„Manau, kad visi pažįstame žmonių, kurie atrodo „priklausomi“ nuo fizinių pratimų. Jei tai pradeda daryti įtaką kitiems gyvenimo aspektams – pavyzdžiui, atsisakoma anksčiau minėtos socialinės veiklos, nes reikia iki saulėlydžio nubėgti penketą – aštuonetą kilometrų, – tai iš tiesų gali būti blogai“, – pridūrė psichiatras.