Reformų vėjai Šilutės ligoninės neišdraskė(11)
„Patyrus traumą ar ištikus kitai nelaimei Šilutės rajono gyventojui išgyventi yra keliasdešimt kartų didesnė tikimybė nei Šilalės gyventojui – Šilutėje išliko ligoninė, kuri teikia visas, taip pat ir reanimacijos, paslaugas, o Šilalės ligoninė sužlugdyta“, - lygindamas reformos padarinius sakė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.
Prieš 18 metų iš Kauno su žmona šilutiške atvykęs į pamarį, gydytojas traumatologas ligoninei ėmė vadovauti 2005 metais. Jis – vienas iš nedaugelio medicinos įstaigų vadovų, įgijęs ne tik gydytojo, bet ir vadybininko specialybę. Jo vadovaujama ligoninė, pagal 3R koncepciją gavusi rajono ligoninės statusą, atsilaikė šioms ligoninėms agresyviam reformų vėjui ir sugebėjo nesumažinti teikiamų paslaugų apimties. Iki šiol šalia kitų čia veikia ir Chirurgijos, ir Reanimacijos bei intensyviosios terapijos, ir Akušerijos-ginekologijos skyriai.
Kaip tikras traumatologas palyginote šilališkių ir šilutiškių šansus išgyventi įvykus avarijai. Kaip vertinate tokius padarinius sukėlusią sveikatos apsaugos sistemos reformą?
Vykdant reformą reikėtų remtis tiek gerąja, tiek blogąja Europos valstybių patirtimi, išanalizuoti daugelį pavyzdžių, o ne vieną modelį. Norėtųsi, kad pokyčiai būtų naudingi. Šiandieninėje reformoje yra ir gerų, ir nelabai gerų dalykų, bet turbūt dėl to, kad nesame tiksliai užsibrėžę tikslo, kurio siekiame. Dabar akcentuojama būtinybė taupyti. Jei reforma vyksta turint tikslą sutaupyti pinigų, rezultatai bus nekokie. Reikėtų išsikelti kitus tikslus. Be abejo, kiekviena sistema stengiasi sutaupyti, bet tai neturėtų vykti pacientų arba įstaigų likvidavimo sąskaita. Pacientas procese turi būti saugus.
Žinoma, nenorėčiau, kad ligoninė būtų kiekvienam miestelyje, bet savivaldybių centruose jos turi būti - jokioje šalyje nėra taip, kad visus gydytų tik trys didelės ligoninės.
O dėl Šilalės... Ir pats važiuodamas nuo Šilalės galvojau, jei pakliūsiu ten į autoįvykį, mane veš į reanimaciją, o Šilalės ligoninėje jos nėra. Kad sėkmingai greitosios automobiliu nuvažiuosiu iki Klaipėdos, yra tik 50 proc. tikimybė. Tikrai nenorėčiau pakliūti į avariją Šilalės mieste. Šilutėje mano šansai būtų daug didesni.
Tad, jūsų nuomone, rajonų ligoninės turėjo išlaikyti visą teiktų paslaugų apimtį?
Taip, nereikėjo sudaryti prielaidų tiems skyriams sunaikinti. Tam tikri sprendimai - kaip šachmatų partijoje - turi daug pasekmių. Tų skyrių juk niekas specialiai nenaikino – jie sunyko savaime, nes nebuvo apmokėtos kai kurios paslaugos. O neturint vienos paslaugos – nebeturėsi kitos. Jei palikti chirurgą be reanimacijos, be laboratorijos,
kitų priemonių – nepadarysi operacijos, kokios aukštos klasės specialistas bebūtum.
Toks įspūdis, kad reforma vyksta eksperimento tvarka?
Jei reformos tikslas - sutaupyti pinigų, ji pasmerkta. Reformos tikslas turėtų būti pagerinti sąlygas pacientui, medikui. Daugelis niuansų medicinoje turi nenumatytų pasekmių. Sudėtinga viską numatyti, bet stengtis numatyti reikėtų. Juk ir chirurgas turi žinoti, kaip jo į kaulą įsuktas sraigtas paveiks organizmą po 4-5 metų.
Kaip kaunietis, trečios kartos medikas, atsidūrėte provincijoje?
Kai su žmona atlikome šioje ligoninėje praktiką, vyriausiasis gydytojas pakvietė dirbti. O nulėmė buitinis veiksnys – pasiūlė butą. Žmona dirba gydytoja oftalmologe. O pasilikę čia nesigailime.
Girdėjau, kad 2005 metais, kai pradėjote vadovauti įstaigai, ligoninė turėjo apie 1,5 mln. litų skolų. Kaip pavyko jų atsikratyti?
Tikrai, skola buvo, vėlavo atlyginimai, atsiskaitymai su tiekėjais. Bjauroka padėtis – grasino išjungti elektrą, vandenį. Bet per pusę metų skolą likvidavome. Buvo padidinti paslaugų įkainiai, pertvarkėme finansavimą, vadybą. Lėmė sprendimų visuma: kai ką pakeitėme, kai ko atsisakėme.
Atlyginimų nemažinome, kad nesužlugdytume darbuotojų motyvacijos dirbti. Net atėmus iš atlyginimo 10 litų, įstaiga nukentės daugiau nei gaus naudos. Jausdamas nuoskaudą medikas nepadarys darbo taip gerai, kaip galėtų. Ir per šešerius metus nebuvo problemų. Darbo apimtys didėja, o reforma mūsų nepaveikė. Mes teikiame tas pačias paslaugas kaip regioninį statusą turinti Tauragės ligoninė, nors esame rajoninio statuso. Pacientų srautai tie patys, biudžetas tas pats.
Ar nejaučiate specialistų stygiaus?
Keletas medikų atvyksta budėti iš kitur, bet 95 proc. personalo – iš Šilutės rajono. Niekada nejautėme gydytojų stygiaus, nors geri specialistai pas mus laukiami.
Ligoninėje dirba 400 darbuotojų, esame vienas didžiausių darbdavių Šilutės rajone. Per metus sumokame per 4 mln. litų mokesčių, iš jų daugiau kaip 1 mln. litų grįžta į savivaldybės biudžetą. Į savivaldybės biudžetą įnešame dešimtąją dalį. Savivaldybės moralinė parama mus labai svarbi, bet finansinės paramos iš jos nesame gavę.
Atgulus į kai kurias uostamiesčio ligonines, atrodo, kad jos jau pasmerktos žlugti – pacientas perkasi net apklotus operacijai, instrumentų ašmenis. Ar jūsų ligoninėje tokia pat bloga situacija?
Papildomi mokėjimai – skaudi tema. Kai žmogus viską turi pirktis pats, jis tampa nebesaugus.
Kai tik prasidėjo ta apmokestinimo banga, mes priėmėme nuostatą - jokio apmokestinimo. Ir tų papildomų mokesčių neimame, nes stengiamės išsaugoti pacientą, ir kad jis kitam rekomenduotų pas mus gydytis.
Tačiau pacientas turi galimybę už oficialų mokestį užsisakyti geresnę palatą ar geresnius vaistus. Žmogus gali rinktis.
Tie papildomi mokėjimai įvedami todėl, kad paslaugų įkainis ne visada padengia išlaidas, kartais tenka patirti nuostolius. Bet mes
stengiamės užsidirbti iš kitur, pavyzdžiui, plėtojame dienos chirurgiją.
Praeitais metais mokamos paslaugos ligoninėje sudarė tik 4 proc. pajamų.
Vaikščiodami su fotografu po ligoninę, išgirdome medikų išsakytą lūkestį – kad kiekviename kabinete būtų kompiuteris.
Jau kompiuteriai keliauja pas gydytojus, dar šį mėnesį jie pasieks skyrius. Kompiuteriai išties kiekvienam būtina priemonė, tuolab kad didžioji dalis spaudos pereina į elektroninę erdvę. Iki šiol jų šiek tiek turėjome, bet ne kiekvieno gydytojo kabinete. Juos pirkome iš savų sukauptų lėšų.
Be to, kuriame savo elektroninę apskaitos sistemą, kuri leis reguliuoti pacientų srautus, kiekviename skyriuje kaupti duomenų bazę, keistis informacija. Tikimės, kad šis bendras su Klaipėdos universitetine ligonine projektas leis sutaupyti. Gaila, kad Europos Sąjungos skirti pinigai e-sveikatos projektui nusėdo kažkur kitur.
Ar, kaip vadovas, turite kokią svajonę?
Svajonė – atskiras modernus šiuolaikiškai įrengtas operacinis blokas. Esame pateikę projektą Vyriausybei, prieš 3 metus ji buvo pritarusi, bet prasidėjus sunkmečiui investiciniai projektai atidėti.
Kuo ypatinga jūsų vadovaujama ligoninė?
Mūsų ligoninė - viena seniausių Lietuvoje. Ją įkūrė Hugo Šojus, Šilutės krašto patriarchas. Jo sūnus buvo medikas ir pirmasis įstaigos vadovas, du senieji pastatai statyti dar apie 1900 metus.
Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo geras susisiekimas geležinkeliu, į Šilutę važiuodavo gimdyti net vokietės iš Berlyno.
Taigi ligoninė sena, turinti senas tradicijas, ji kompaktiška, galinti atsilaikyti prieš pakilimus ir nuosmukius, kurie dabar vyksta. O mūsų stiprioji pusė – žmonės. Reformos vėjuos išsaugojome visą personalą, jie turi galimybes gauti gerą atlyginimą.
Silpnesnė pusė - pastatai, kai kurie jų dar nerenovuoti. Ruošiamės atnaujinti daug skyrių, metų gale galėsime parodyti kiek kitokią ligoninę.
Senus pastatus sunkiau pritaikyti šiuolaikiniams reikalavimams. Todėl norėtųsi, kad būtų pastatyta nauja įstaiga, bet tam daug metų turi praeiti. Bet pastatai ne tiek yra svarbu, kiek žmonės, įranga ir technologijos, kurios pas mus aukščiausios klasės.
Taigi reformų vėjai jums nebaisūs?
Praėję metai buvo sudėtingi, bet pavyko išlikti pelningai dirbančia įstaiga. Į priekį galime žvelgti optimistiškai, teikti ir plėtoti visas paslaugas. Kažkurį laiką dar galime laikytis, ypač kol gauname Europos Sąjungos paramą. Bet reforma nukreipta į taupymą, ir ne už kalnų periodas, kai parama baigsis ir reikės svarstyti, ar paslaugos balas, lygus 0,91 lito, leis tas paslaugas toliau plėtoti.
Ačiū už atvirumą ir svetingumą. Sėkmės laikytis toliau.
Susiję straipsniai
