Raudonasis vynas nemažina kraujospūdžio(1)

Ilgą laiką vyravo nuomonė, jog raudonasis vynas mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir galbūt sumažina mirtingumą. Kraujagysles apsaugantis vynuogių sulčių ir vyno poveikis buvo pagrįstas juose randamais polifenoliais (taninais, flavonoidais), kurie eksperimentuose su gyvūnais pasižymėjo kraujagysles apsaugančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu.

Ar šis poveikis efektyvus žmogui, bandė nustatyti gydytojo I. Botden vadovaujama mokslininkų grupė iš Roterdamo universiteto. Placebu kontroliuojamame tyrime dalyvavo 61 tiriamasis. Visiems tyrimo dalyviams buvo diagnozuotas lengvai padidėjęs kraujospūdis (vidutiniškai 145/85,8 mmHg). Tyrimo rezultatai neseniai pristatyti Amerikos širdies asociacijos kongrese.

Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes ir 4 savaites kiekvieną dieną gaudavo su gėrimais arba placebą, arba 280 mg, arba 560 mg išgrynintų raudonojo vyno polifenolių. Po viso „gydymo“ laikotarpio pacientams buvo matuojamas kraujospūdis. Matavimai buvo atliekami  apsilankymų pas šeimos gydytoją metu ir papildomai dar sykį matuojant kraujospūdį 24 valandų laikotarpiu pusės valandos intervalais ilgalaikiais kraujospūdžio matuokliais. Taip pat buvo tiriami ir kiti medicinoje naudojami kraujotakos parametrai, tokie kaip pulso bangos stiprumas, augmentacijos indeksas ir kt. Nė vienoje grupėje nenustatyta statistiškai reikšmingų kraujospūdžio skirtumų, nepakitę liko ir kiti kraujotakos parametrai.

Tyrimo autoriai teigia įrodę, jog raudonasis vynas neturi kraujospūdį mažinančio poveikio. Vis dėlto jie sako, jog negalima paneigti kitų galimų polifenolių apsauginių mechanizmų mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pirmiausiai dėl galimai antioksidantinių jų savybių, tačiau tai turi būti įrodyta arba paneigta naujais tyrimais.

„Paskutiniu metu medicininėje literatūroje pasirodo daugybė straipsnių, klinikinių  tyrimų, nagrinėjančių raudonojo vyno poveikį sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Šis klausimas kilo dėl to, kad Viduržemio  jūros regiono gyventojai kur kas rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Tam įtakos turi dieta, kurios neatsiejama sudėtinė dalis yra raudonasis vynas“, - susidomėjimą vyno savybėmis pastebėjo gydytoja kardiologė Jūratė Anušauskienė.

Vis dėlto ji mano,  kad minimas tyrimas buvo per mažos apimties, kad būtų galima padaryti teisingas išvadas.

„Paprastai rimtuose klinikiniuose tyrimuose dalyvauja 5-10 tūkstančių  dalyvių 3-4 metus. Taigi tenka laukti didesnių ir išsamesnių tyrimų. Manau, kad daugelis mūsų mielai sutiktų dalyvauti tokiame tyrime, ar ne?“, - šypsojosi „Vakarų Lietuvos medicinos“  konsultantė.

vlmedicina.lt

 Šaltinis

 Suzanne Steinbaum, D.O., Lenox Hill Hospital, New York City; William O`Neill, M.D., University of Miami Miller School of Medicine, Miami, Fla.; Ilse Botden, University Medical Center in Rotterdam, the Netherlands; Sept. 23, 2011, presentation, American Heart Association High Blood Pressure Research meeting, Orlando