Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) atstovai trečiadienį „ant kilimėlio“ Klaipėdos miesto savivaldybėje sukvietė savo aptarnaujamos zonos pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovus. Šie gavo draugiškos pylos už tai, kad nepakankamai gerai vykdo valstybės finansuojamas profilaktikos programas ir taiko neteisėtas priemokas už paslaugas.
TLK direktoriaus pavaduotojas medicinai Ramūnas Vaina, papasakojęs ir statistikos lentelėmis pagrindęs, kaip praėjusiais metais buvo vykdytos valstybės finansuojamos ligų prevencinės programos, pabrėžė, jog buvo panaudota tik dalis šioms programoms skirtų pinigų ir juos teko grąžinti į biudžetą.
Pavyzdžiui, krūties vėžio profilaktikos programos vykdymas kai kur nesiekia net 10 proc. Klaipėdoje ji įvykdyta 15 proc., Kretingoje – tik 5 proc., Skuode – dar mažiau – 2 proc. Geriau šioje srityje padirbėjo Šilutės rajono šeimos gydytojai – programa įvykdyta 23 proc.
Apie nemokamą mamografiją Klaipėdos TLK veiklos zonoje buvo informuotos 8402 moterys, mamogramas pasidarė 91 proc. jų. Daugiausia mamografjų - 4184 – atlikta „Salvijos“ medicinos centre. 53 mamografijas atliko nuo praėjusių metų spalio šias paslaugas pradėjusi teikti Respublikinė Klaipėdos ligoninė.
Panašių priekaištų TLK atstovas išsakė ir dėl kitų – priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis – prevencijos programų vykdymo. Pažymėta, kad pastaroji programa geriausiai – 63 proc. vykdyta Skuodo rajone. Gydytojams pasidomėjus, kaip Skuodui pavyksta to pasiekti, Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Virginijus Kiguolis sakė, jog to paslaptis – kad Skuode nėra nė vieno privataus odontologijos kabineto.
Anot TLK direktoriaus Alfrido Bumblio, „su programomis situacija iš tikrųjų labai bloga“. Esą šioje srityje Klaipėdos zona pasirodanti blogiausiai Lietuvoje. Direktorius žadėjo griežtai kontroliuoti įstaigų darbą, o jei įsipareigojimai dalyvauti programose toliau bus atmestinai vykdomi, programiniai pinigai toliau nepanaudojami - dėl poveikio priemonių bus tariamasi su savivaldybėmis, merais.
„Tik nereikia mūsų gąsdinti meru, savivaldybe – mes ne nusikaltėliai“, - nenusileido įstaigų vadovai. Pasak jų, programos vykdomos, bet ne visada pavyksta prisišaukti pacientus – esą praėjo laikai, kai buvo galima vykti į fermas ir visus urmu patikrinti. O jei ateina kas pasitikrinti bent savaitę anksčiau, nei nustatyta pagal programą, reikia prašyti ateiti pacientą kiek vėliau, o šis nebegrįžta: „Už virvutės pacientų negalime atsitempti“, - aiškinosi gydytojai.
Skaudžiausia tema – neteisėtos priemokos už paslaugas. Anot A. Bumblio, esant faktų apie įstaigose imamas savavališkas priemokas už ligonių kasų finansuojamas paslaugas – duomenis apie tai ligonių kasos turi siųsti Sveikatos apsaugos ministerijai. O kad tokios priemokos – ypač ligoninėse – egzistuoja, ligonių kasą perspėja kasdien gaunami ligonių skundai.
TLK jau patikrino nemažai įstaigų ir žadėjo tikrinti toliau likusias. Iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose tokie faktai nustatyti, TLK išskyrė „Salvijos“ medicinos centrą. Ten, - ironizavo direktorius - imami mokesčiai net „už durų atidarymą, kompiuterio įjungimą“.
„Su tokiomis įstaigomis bus labai rimtas pokalbis ir gali būti nutrauktos sutartys“, - sakė A. Bumblys.
Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai savo ruožtu pasiskundė, kad Klaipėdoje dirbantys specialistai konsultantai neatlieka pacientams privalomų jų kompetencijai tyrimų ir vaiko žmones siuntinėdami juos atgal pas rajonuose dirbančius šeimos gydytojus, nors pagal jų normą tai daryti nepriklauso. Tyrimų pavadinimai esą parašyti ant reklaminių lapelių, nenurodytos siuntusių gydytojų pavardės. Be to, jie neišrašo ir receptų – siunčia pacientus taip pat į pirminį lygį. Kai kada nepriimami šeimos gydytojų centre atlikti tyrimai. Šios problemos egzistuojančios jau 20 metų ir niekas esą nesikeičia.
A. Bumbliui pasiūlius surengti bendrą pirminio ir antrinio lygio gydytojų susitikimą ir visus tuos skaudžius klausimus aptarti, nuskambėjo replika: „Jei kartu – tai susimuštume“.
Susitikimo metu vadovai taip pat buvo supažindinti su netrukus įsigaliojančia naująja ligų klasifikacijos sistema. Naujas pacientų diagnozių kodavimas, pristatytas TLK Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vyriausiojo specialisto Egidijaus Vaitkaus, susirinkusiems vadovams nebuvo naujiena. Visos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos nuo šių metų balandžio 1 d. pradėti naudotis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu sisteminių ligų sąrašu (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įpareigotos šių metų vasario mėnesį pasirašytu sveikatos apsaugos minsistro Raimondo Šukio įsakymu. Su naujuoju kodavimo standartų elektroniniu vadovu galima susipažinti ir Valstybinės ligonių kasos interneto tinklalapyje.
Ir po šio pranešimo šeimos gydytojų institucijos atstovai reiškė nepasitenkinimą gydytojais specialistais – šie ligos kodų, nesilaikydami teisės aktų, nepažymi net išrašuose iš stacionarų, nurodo tik ligos diagnozę. Ir tai esąs masinis reiškinys.
Genovaitė Privedienė
genovaite@vlmedicina.lt