Prireikė greitosios užmiestyje? Gali tekti palaukti, o gal ir nebeprireikti

Skubi medicinos pagalba – tai kvalifikuota pagalba tais atvejais, kai yra tiesioginė grėsmė paciento gyvybei, arba ji gali kilti bet kuriuo atveju dėl ūmios ligos ar įvykio, sukeliančio pavojingą ar kritinę sveikatai būklę. Greitoji medicinos pagalba (GMP), kaip ir policija, armija, ugniagesių tarnyba, teikia strateginio pobūdžio paslaugas ir veikia kaip vieninga sistema. Nors lėšų greitajai pagalbai skiriama daugiau (2010 m. - 131,6 mln. litų, 2011 - 149 mln. litų, o 2012 - 151 mln. litų), šios tarnybos situacija šalies regionuose negerėja. Dėl brigadų stokos atvykti pas pacientus vėluojama, transporto ir medicininė įranga pasenusi.

Reklama

Vėlavimai – dėl objektyvių priežasčių

Pasak Šiaulių GMP medikės Eglės Kirklienės, šalies rajonuose esančių greitųjų pagalbos stočių pastotėse budinčių brigadų skaičius pastaraisiais metais sumažintas, o kalbos apie finansavimo didėjimą kelia tik liūdną šypseną. Ji pasakoja – greitoji pagalba rajonuose net ir kritiškai būtinais atvejais gali vėluoti 40 minučių ir daugiau. Ir tai vyksta dėl objektyvių priežasčių. „Rajonuose vėluojama, nes nepakanka brigadų. Sąsiuvinėliai vedami, kur tie vėlavimai fiksuojami. Dažnai sako – blogai dispečeris vadovauja. Nieko panašaus, gerai vadovauja, tik nėra ką siųsti. Bet apie tai nekalbama, vis kalbama apie dispečerinių modernizavimą“, – stebėjosi E. Kirklienė. Ir pateikė pavyzdį, kuomet dėl aplinkybių sutapimo galimai nepavyko išsaugoti gyvybės.

„Gautas iškvietimas, kad Joniškyje pasikorė žmogus. Dvi Joniškio brigados užimtos, nes veža ligonius į Šiaulius. Siunčia mano brigadą į Joniškį, kuris yra už 40 kilometrų. Kaip Jūs manote, ką aš galiu nuvažiavusi ten rasti? – klausia E. Kirklienė. – Randu atitinkamą tarnybą, kuri išveža mirusiuosius. Ir jaunus policininkus, po didelio streso. Jie 15 minučių reanimavo tą žmogų, jis buvo su pulsu, širdies veikla. Bet be vaistų, be nieko, ką jie galėjo padaryti? Kaip jūs manot, kokia namiškių reakcija? Greitosios nėra, policija reanimuoja... Jie man šaukia – „kur jūs buvot?“. Tokių atvejų – ne vienas, tik ne visada apie tai viešai sužinoma“.

Žmonių mažėja, iškvietimų daugėja

Pasak E. Kirklienės, tarp šalies institucijų – SAM (Sveikatos apsaugos ministerijos), Vidaus reikalų ministerijos, savivaldybių ir kitų esama didžiulio nesusikalbėjimo. Nors kalbama apie finansavimo didinimą, skirtos lėšos koncentruojamos keleto didžiųjų miestų stotyse.

„Rajonuose eilinių darbuotojų atlyginimų, brigadų finansavimas kaip buvo, taip ir lieka  sumažintas. Mašinos senos, aparatūra sena. Sakoma – nebereikia, mažai žmonių Lietuvoje liko. Bet pažiūrėkime, kas liko – pagyvenę žmonės. Iškvietimų nemažėja, tik daugėja, ir jų daugiau negu, tarkime, buvo prieš dešimt metų. Galbūt ne visada būtina greitoji, poliklinikos turėtų dirbti. Galbūt turėtų, bet jų nėra, ir neaišku, ar kada bebus. Tokia realybė – Lietuva yra pasenusi“, – pasakojo medikė.

Darbo sąlygos nesaugios

E. Kirklienė pasakoja, kad greitosios pagalbos darbe nuolat pabrėžiama komandinio darbo svarba, tik tos komandos trūksta. „Dirbama dviese su vairuotoju, ir aš taip dirbu. Kai kurių greitosios darbuotojų amžius apie septyniasdešimt metų. O juk tokiame darbe reikia jėgos turėti, būna įvairiausių situacijų, kad ir iš penkto aukšto žmogų perneštum. Ką jau kalbėti apie saugumą. Būna psichiškai nesveikų, agresyvių žmonių įvykių vietose, tokie kelia pavojų greitosios darbuotojų sveikatai ar net gyvybei. Tenka ir bėgti iš įvykio vietos. Būna – pasitraukiame nuošaliau, laukiame policijos, – kalbėjo E. Kirklienė. – Policija mums pagal išgales labai padeda, bet ir jų finansavimas – apgailėtinas. Būna, jų ekipažai užimti ir tiesiog fiziškai negali atvykti pakankamai greitai“.

Anot E. Kirklienės, greitosios pagalbos medikų atlygis už sunkų ir įtampos kupiną darbą šalies regionuose nesiekia 1,5 tūkst. litų.

Didžiuosiuose miestuose – saugiau, geriau, daugiau

Klaipėdos GMP felčerė Lina Končienė sako žinanti apie problemas regionuose ir teigia, kad Klaipėdoje, taip pat Vilniuje ir Kaune greitosios pagalbos tarnyba savo funkcijas atlieka tinkamai, ir tam panaudoja turimas modernias technines priemones.

„Galiu tik pasidžiaugti, kad bent jau mūsų GMP stotyje turime visko, ko reikia. Reaguojama į įvykius greitai, tam yra visos galimybės, paprastai atvykstama iki 10 min. laikotarpiu. Mes niekuo nesiskiriame nuo kolegų užsienyje ir esame labai gerai aprūpinti. Mūsų automobiliai turi naujausią gyvybės gelbėjimo įrangą, kurios galėtų net stacionarai pavydėti. Tai čia toks baltas pasidžiaugimas. Turime viską, ko reikia, ir net daugiau“, – tvirtino medikė.

Daugiau kaip 20 metų šį darbą dirbanti L. Končienė sako, kad Klaipėdoje GMP medikai išskirtinių problemų dėl savo saugumo neturi. „Kur nesaugu, neturime eiti, ir neinam. Kviečiame atitinkamas tarnybas – policiją, jeigu gaisro ar panašus pavojus – ugniagesius gelbėtojus, ir pagalbos sulaukiame nedelsiant. Įsivaizduoju, kad dirbant toli nuo didžiųjų miestų, prisikviesti kolegas užtrunka ilgiau“, – sako medikė.

Anot jos, labai svarbu ir tai, kad greitosios pagalbos ekipaže – ne du, kaip rajonuose, o daugeliu atveju – trys žmonės. „Esu girdėjusi, kad rajone felčerė viena eina. Žinoma, saugumas tokiu atveju labai nukenčia. Taip pat ir pagalbos galimybės kur kas labiau ribotos“, – kalbėjo ji.

Paklausta apie atlyginimų problematiką, medikė teigė, kad beveik visi Klaipėdos GMP darbuotojai turi papildomus darbus. „Vairuotojai kas mašinas taiso, kas mikroautobusus vairuoja. O medikai dar ir stacionaruose ar poliklinikose dirba. Iš to vieno darbo tiesiog neišlaikytume šeimų“, – kalbėjo ji.