Priklausomybė nuo orų – ne kaprizai (1)

Dažnas keiksnojame besikeičiančius orus, tačiau yra žmonių, kurie į bet kokius orų pokyčius reaguoja liguistai. Juos medikai vadina meteopriklausomais.  Meteopriklausomybė, arba meteopatija, nėra liga. Dar neseniai tokią priklausomybę medikai laikė mitu, tačiau dabar jie intensyviai ieško būdų, kaip sušvelninti jos pasekmes. Orų kaita ypač veikia širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones, taip pat kenčiančius nuo kvėpavimo takų, sąnarių ir neurologinių susirgimų, diabeto, skydliaukės, inkstų ir kitų ligų. 

Jautrūs orų permainoms

Nuo orų priklausomi žmonės pajunta net mažiausią jų pokytį – ne tik smarkiai pablogėja jų savijauta ir nuotaika, juos gali kankinti depresija ar nesuprantamas nerimas, gerokai sumažėti darbingumas, gebėjimas bendrauti ir adekvačiai reaguoti į aplinką.

Pasak VšĮ Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Genovaitės Neverauskienės, keičiantis orams ir Mėnulio fazėms, visada padaugėja žmonių, besikreipiančių į medikus dėl širdies veiklos sutrikimų ir padidėjusio kraujospūdžio, o pavasarį ir rudenį prasideda sergančiųjų sąnarių ligomis antplūdis. Širdininkus ir hipertonikus pas medikus atveja bet kurių metų laikų kaita.

Jautrius orų pokyčiams žmones labai veikia ir magnetinės audros – joms siaučiant apima nerimas, kojos tampa lyg švininės, sulėtėja reakcijos, todėl, vykstant šiems gamtos reiškiniams, padažnėja autoavarijų ir kitų nelaimingų atsitikimų. Mokslininkai nustatė, kad per magnetines audras keičiasi net kraujo sudėtis – sumažėja hemoglobino ir eritrocitų kiekis. Kai kurie tokioms audroms jautrūs žmonės jų artėjimą pajunta jau prieš kelias dienas, o kiti sunegaluoja joms praėjus.

Magnetinių audrų įkaitai

Kai kurių specialistų nuomone, ypač didelę įtaką žmogui daro atmosferos slėgio pokyčiai. Tiek jų, tiek ir magnetinių audrų mūsų klimato juostoje apstu. Tad ligoti ir jautrūs žmonės dažnai patiria fizinį, psichologinį ir emocinį stresą.

Sergantiems depresija ar į ją linkusiems žmonėms kartais pakanka tik pažvelgti į apniukusį dangų, ir jų nuotaika subjūra. Kai kuriems labiau patinka vėsesni ir lietingi orai nei karščiai. Tokie žmonės dažniausiai džiaugiasi lietumi, o pirmą sniegą sutinka kaip šventę. Tačiau ir vieniems, ir kitiems orų permainos gali sukelti diskomfortą. Be to, mokslininkai tvirtina, kad nuo orų kaitos sukeltų negalavimų labiau kenčia miestiečiai. Tai siejama su didesniu jų patiriamu stresu, kurį dar labiau išryškina orų pokyčiai, ir prastesne ekologine aplinka.

Nusiteikia iš anksto

Manoma, kad į orų pokyčius jautriau reaguoja žmonės, stropiai sekantys orų prognozes. Tokiems pakanka tik išgirsti apie artėjantį lietų ar kitas jiems nemalonias orų permainas, ir jie iš anksto nusiteikia, kad prastai jausis. Suprantama, kad nuotaika iš karto subjūra. Panašiai kaip tikintiesiems horoskopų pranašystėmis pakanka perskaityti, kad šiandien nesiseks, ir jie užsiprogramuoja nesėkmei.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro neurologės Ingridos Šitkauskienės teigimu, meteopatija pagal tarptautinę ligų klasifikaciją nėra įvardyta kaip liga, bet pripažįstama, kad ji yra dažna ligų paūmėjimo ir net mirčių priežastis. Kai kuriomis – ypač širdies ir kraujagyslių – ligomis sergantys žmonės labai jautriai reaguoja į atmosferos slėgio svyravimus ir metų laikų kaitą.

„Pavasarį ir rudenį labai padaugėja infarktų ir insultų, tačiau tai priklauso ne vien nuo sezonų kaitos, bet ir nuo paros ritmo“, – sakė neurologė. Dažniausias šių kritinių būklių metas – ketvirta–penkta valanda ryto. Pasak I. Šitkauskienės, taip yra todėl, kad būtent naktį vyksta intensyvus visų organizmo sistemų persitvarkymas.

Visi orų permainų sukelti sveikatos sutrikimai yra susiję ir su fiziniais, ir su psichiniais veiksniais. Bet kokiems orų pokyčiams labai jautrūs yra psichikos ligoniai, tačiau vienaip ar kitaip orai veikia ir visus jautresnės nervų sistemos žmones. Dažnai besikeičiant orams kylančius sveikatos sutrikimus sukelia streso hormonas arba aukštas kraujo spaudimas.

Kenčia skausmus

Anot medikės, dėl orų permainų paūmėja radikulitas ir kitos nervų sistemos ligos, tad tokiu metu į medikus kreipiasi gerokai daugiau pacientų. Tačiau kartais žmonės ateina į medicinos įstaigas ir pajutę įvairių neaiškių skausmų, nes depresija, bloga nuotaika dažniausiai pasireiškia ir kūno negalavimais. Tokie skausmai gali būti būtent depresijos išraiška.

Mokslininkų nuomone, pavojingiausi sveikatai yra greitai besikeičiantys orai, kai staiga krinta arba kyla slėgis, pakyla smarkus vėjas, atsiranda didelis debesuotumas. Orai trukdo gerai jaustis mažiausiai pusei, o kartais net didesnei daliai šalies gyventojų.

Bet, kaip minėta, orų permainos stipriau veikia sergančius žmones. Įrodyta, kad orų kaita ne tik sukelia daugelio ligų paūmėjimą ir paveikia jų eigą, bet kartais nulemia ir jų baigtį. Net 70 proc. sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis yra veikiami bet kokių orų pokyčių. O visiškai sveikas organizmas į juos beveik nereaguoja.

Tyrimai rodo, kad su orų svyravimais dažniausiai sietini tokie negalavimai kaip galvos skausmas, miego ir kraujotakos sutrikimai, reumatiniai skausmai ir kt. Dažniausiai oro pokyčių sukelti sveikatos sutrikimai ir pojūčiai yra varginantys, bet neskausmingi – tai sumažėjęs darbingumas, padidėjęs dirglumas, bloga nuotaika.

Jautrumas orų kaitai nelaikomas liga, tačiau kai kurių žmonių reakcija į meteorologinius pokyčius prilygsta ligai. Specialistų nuomone, turintieji psichikos sutrikimų ir sergantieji psichikos ligomis yra ypač pažeidžiami. Šių pacientų negalavimai būna stipresni ir įvairesni nei kitų.

Melancholikai jautresni 

Reakcija į orų kaitą labai priklauso ir nuo žmogaus temperamento. Psichologai tvirtina, kad ypač jautriai į meteorologinius veiksnius reaguoja melancholikai. Kai kurių specialistų tvirtinimu, Lietuvoje dominuoja būtent šio temperamento gyventojai. Manoma, kad mūsų klimatas per amžius jį ir suformavo.

Meteorologinius pokyčius sunkiausiai išgyvena vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės – vyresnieji todėl, kad dažniausiai serga įvairiomis ligomis, o vaikai dar neturi susiformavusio atsparumo. Medikai teigia, kad senyvo amžiaus žmonės, keičiantis orams, dažnai būna išglebę, užmaršūs, išsekę, nervingi, blogos nuotaikos, anksti prabunda rytą, jiems mirga akyse, svaigsta galva, smarkiau plaka širdis, sutrinka kvėpavimas. Be to, pastebėta, kad moterys ir merginos dėl nervinės sistemos ypatumų yra jautresnės orų svyravimams nei vyrai.

Henrieta Aleknienė,

valstietis.lt