(Prieš)paskutinis sveikatos apsaugos ministro žodis (1)

Viena „karščiausių kėdžių“ Lietuvos politinėje sistemoje – sveikatos apsaugos ministro. Greičiausiai šių metų spalio ar lapkričio mėnesį sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis paliks savo dabartinį postą ir keliaus darbuotis į Briuselį.

Reklama

Per maždaug pusantrų metų ministro iniciatyva buvo priimta 1300 teisės aktų. Jis teigia, kad iš esmės teisiškai sutvarkė tai, kas trukdė gerai veikti sveikatos sistemai. Jo įstatymai ir nutarimai sujudino visus sveikatos sistemos dalyvius, ir V. Andriukaičio valdymas drąsiai gali būti vadinamas Lietuvos sveikatos sistemos reformavimu. Deja, tačiau ministras išbus tik pusę kadencijos. Kol kas galima tik apžvelgti, į ką buvo koncentruojamasi ir kas padaryta, nes kas užims sveikatos apsaugos ministro postą, yra didžiausia intriga.

Teisėkūra

Žiniasklaidai pateiktoje nuveiktų darbų ataskaitoje matyti, kad visi šio sveikatos apsaugos ministro darbai telpa į 27 puslapius. Išties daug. Per 2013 m. buvo priimta 1300 teisės aktų. Pasak V. Andriukaičio, 429 įsakymai buvo labai svarbūs, gilūs, fundamentalūs (jie apėmė klasterių steigimą, sistemos finansavimo pokyčius, eilių reguliavimą pirminėje sveikatos priežiūroje).

Pasak sveikatos apsaugos ministro, pirmą kartą po ilgo laikotarpio viskas „padengta“ įstatymais. „Šiandien užpildytos visos teisinės spragos, kurios buvo per pastarąjį dešimtmetį. Ištaisytos visos teisinės ydos ir bėdos, kurios vargino sistemą ir į ką nekreipė dėmesio kitų ministerijų kabinetai. Ypač svarbus ir sunkus buvo sveikatos sistemos įstaigų tinklų aprašymas, šį darbą mums palengvino Konstitucinis Teismas. Norime, kad ateityje nuolat veiktų valstybinių įstaigų tinklas, kuris kasmet turi būti optimizuojamas“, - sakė V. Andriukaitis.

Ministro siekimu valstybinės gydymo įstaigos turės pareigą užtikrinti nemokamą paslaugų teikimą – apsaugoti gyvybę ir suteikti pagalbą bei turės prioritetą gauti PSDF lėšas.

„Iki šiol nebuvo tokio požiūrio. Visos gydymo įstaigos galėjo aplikuotis į PSDF lėšas. Taip susidarydavo didelis deficitas viešajame sektoriuje. Susidarydavo neapmokamų virškvotinių išlaidų duobė. Daugelio gydymo įstaigų finansinė būklė buvo sunki“, - pabrėžė ministras.

Pakeitus gydymo įstaigų finansavimą, skirta 40 milijonų litų padengti viešojo sektoriaus įsiskolinimams. Ministras atkreipia dėmesį, kad šių metų gyventojų apklausa parodė, jog net 71 proc. visuomenės palaiko poziciją pirmiausiai skirti lėšas viešajam sektoriui. Trečdalis su tuo nesutinka ar neturi nuomonės.

Liūdnos tendencijos

Apžvelgdamas visuomenės sveikatos būklę ministras V. Andriukaitis sakė, kad tendencijos yra labai liūdnos. Remdamasis nacionaliniu saugumo įstatymu, jis rėžia – dabartinė situacija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Mes pradėjome kalbėti apie sveikatą visose politikose, kad kiekvienas naujas įstatymas ar veiksmas būtų vertinamas ir per poveikį visuomenės sveikatai. Iki šiol nebuvo bendrų koordinacinių priemonių, o jų labai reikėjo, kad būtų pakeisti visuomenės sveikatos rodikliai“, - sakė ministras.

Praėjus 23 metams po nepriklausomybės atgavimo, Lietuva pagal vidutinį gyvenimo indeksą rikiuojasi kartu su tokiomis valstybėmis kaip Rusija ir Baltarusija. Ministro V. Andriukaičio nuomone, taip yra dėl to, kad kitos sistemos ir pati visuomenė ignoruoja bendras sveikatos problemas.

Jau ne pirmą kartą V. Andriukaitis atkreipia dėmesį į gimstamumo problemą ir būtent ją įvardija didžiausiu sveikatos iššūkiu, kurio padarinius pajusime po penkerių metų.

„Emigracija, abortai, mažas gimstamumas, aukštas nedarbo, skurdo rizikos lygis. Mes esam kritinėje padėtyje. Nekalbėti apie tai neįmanoma, tai nėra vien tik sveikatos sistemos užduotis. O kiek dar žmonių per anksti numiršta – dėl alkoholio, tabako, gaisrų, traumų keliuose, kreipimosi ne laiku į gydytoją. Pernai dėl šių priežasčių Jonavos dydžio savivaldybė mirė per anksti, tiek žmonių netekome“, - kalbėjo ministras.

1989 m. Lietuvoje gyveno 3,7 mln., dabar tik 2,9 mln. žmonių. Tačiau jau tada kalbėta apie tautos genocidą.

„Tauta yra kryžkelėje, čia nepagelbės vien tik sveikatos apsaugos sistemos reguliavimas. Po 7-8 metų tokių tendencijų situacija bus dar blogesnė. Mes parengėm nemažai teisės aktų, reguliuojančių mitybos, alkoholio klausimus. Buvusi vyriausybė buvo priėmusi nutarimą, kad alkoholio ir tabako reguliavimas yra Ūkio ministerijos reikalas. Vyksta diskusija, kaip tai grąžinti atgal į SAM rankas. Sunki diskusija, nes didelį spaudimą daro lobistai. Tačiau mes laikysimės, nes mūsų visuomenė kito kelio neturi“, - sakė V. Andriukaitis.

Reprodukcinės sveikatos įstatymas bus baigtas liepos mėnesį, galbūt jis išspręs gimstamumo problemą.

Nepatogūs įsakymai

Vienas daugiausiai diskusijų sukėlusių ministro V. Andriukaičio sprendimų – dėl privalomų skiepų vaikams. Vakar vykusioje konferencijoje sveikatos apsaugos ministras tvirtino, kad šis įsakymas pradės veikti nuo 2016 m., į darželius vaikai bus priimami tik su pažymomis apie skiepus.

„Apie 30 tūkst. vaikų yra nepaskiepyta. Tai artimiausiame penkmetyje prives prie baisių sveikatos padarinių. Vaikų teisės kontrolieriaus išvada leido tokį nutarimą priimti. Mes vadovavomės visuomenės nuomonės apklausa ir rėmėmės daugumos nuomone“, - kalbėjo ministras.

Beje, toje apklausoje net ketvirtadalis apklaustųjų nepritaria tokiam ministerijos įstatymui.

Gydymo įstaigų taupymas, eilių pas gydytojus klausimai sujudino visos šalies gydymo įstaigas ir medikus. Ministro teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį 48 proc. gydymo įstaigų baigė be nuostolių. 13 proc. išaugo gydymo įstaigų finansinės situacijos gerėjimo rodikliai.

„Kompleksas vadybinių priemonių, taupymas ima duoti savo rezultatus. Yra gera eilių valdymo, greitosios pagalbos suteikimo dinamika“, - sakė V. Andriukaitis. Ministras patikino, kad tose srityse, kur veikia klasteriai, paslaugos teikiamos gerai.

Insulto klasteryje vien per pirmus tris šių metų mėnesius paslaugų buvo suteikta dvigubai daugiau nei pernai per visus metus. Ministerijai net teko peržiūrėti finansavimą. Tačiau vis dar opiu klausimu išlieka eilės pas antro ar trečio lygio gydytojus. Kaune kardiologinės eilės jau mažėja, tačiau Vilniuje eilės pas kardiologus vis dar išlieka opiu klausimu.

Ministras optimistiškai tiki, kad kitų metų pradžioje visa apimtimi turės veikti elektroninė ligos istorija, kitą savaitę jau bus testuojamas elektroninės istorijos pirmasis prototipas.

Darbo rinka

Ministro V. Andriukaičio duomenimis, pavyko identifikuoti per 1000 gydytojų, kurie dirbo daugiau nei trijose darbo vietose. Įvairių institucijų patikrinimai privertė 132 gydytojus sumažinti savo darbo krūvį ir pasilikti mažesnį darbo vietų skaičių. „Manome, kad gydytojui turi būti mokama ne už etatus, turi sugrįžti į darbo užmokesčio kriterijus tokie dalykai kaip stažas, patirtis, kenksmingumas ir kt. Keisime ir seselių darbo apmokėjimo principus. Išeisime iš hierarchinės sistemos – seselės galės išrašyti receptus, daryti nesudėtingas manipuliacijas, priimti sprendimus dėl pagalbos ir paslaugų pacientams. Todėl keisis ir jų atlygio apmokėjimas. Per šią savaitę tą pasitvirtinsime ir teisės aktu“, - kalbėjo sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis.

Vaistai

Pusę metų vyko diskusija dėl vaistų apmokėjimo tvarkos pakeitimų. „Visi žinojo, kad aštuonis metus generiniai vaistai mūsų šaliai buvo teikiami brangiau ir buvo mažai inovatyvių vaistų. Parengėme įstatymus, kurie leidžia sumažinti bazines vaistų kainas bei generinių medikamentų kainas. Sutaupytos lėšos bus skirtos naujų vaistų finansavimui“, - sakė ministras.

Šiemet 351 vaistui sumažėjo deklaruotos kainos. Iš 2029 vaistų 426 yra be priemokos. 869 vaistams kompanijos pritaikė nuolaidas. 351 vaisto kainos sumažėjo.

„Įdomu, kad ten, kur kainos sumažėja – jokio triukšmo. O ten kur yra priemokos – ten užvirė sudėtingos derybos. Tačiau šitam kontekste sakoma, kad visi vaistai pabrango. Taip neteisinga kalbėti“, - atkreipė dėmesį ministras į šiuo metu padidėjusias priemokas už insuliną.

Trečdalio šiuo metu kompensuojamų vaistų priemokas farmacinės įmonės jau pažadėjo padengti pačios. PVM situacija farmacijos sektoriuje taip pat yra priežastis nesiliauti kalboms apie vaistų kainas. Dabar kompensuojamiems vaistams PVM yra 5 proc., nekompensuojamiems – 21 proc. Tad mūsų šalyje labiau apsimoka pardavinėti nereceptinius vaistus, pavyzdžiui, priešuždegiminius. Pelnas iš to bus didesnis. Sveikatos apsaugos ministerija dėl PVM suvienodinimo veda derybas su Finansų ministerija. V. Andriukaitis sako, jog didelių vilčių čia neturi, nes bendra politinė situacija, euro įvedimas gali užkirsti tam kelią.

Tačiau visgi niša, kur ministerijai pavyko sutaupyti, yra. Įstatymas, kuris užkirto kelią generinių vaistų pardavėjams piktnaudžiauti medikamentų kaina, leis iš to sutaupyti 45 milijonus, tai yra apie 8 proc. bendro vaistams skiriamo biudžeto. Šiuos pinigus planuojama skirti inovatyvių vaistų įsigijimui. Tačiau, deja, net ir pridėjus šiuos pinigus, Lietuva išliks šalimi, kurioje pacientai gauna mažiausiai naujų vaistų.

Ministras V. Andriukaitis patikino, kad dar dalyvaus pristatant visuomenei kai kuriuos įstatymus, teisės aktus, e-sveikatos sistemos naujoves. Tačiau akivaizdu, jog belgiško šokolado kvapas jau gręžia ministro nosį nuo Lietuvos reikalų.