Prieš gimstant kūdikiui įsigykite katę – apsaugosite jį nuo alergijos gyvūnui(1)

Naujausi italų  mokslininkų  (G. Verlato ir kt.) grupės stebėjimų duomenys rodo, kad vaikystę praleidus  su kate suaugus sumažėja tikimybė susirgti alergija šiems gyvūnams.

 Tačiau rizika padidėja, jei turite kitų alerginių ligų. Gyvenant kartu su tokiu augintiniu alergijos rizika gerokai sumažinama, neįsileidžiant katės į miegamąjį.

 Vaikystė su katinu – mažesnė alergijos rizika

 Italų mokslininkai aštuonerius su puse metų stebėjo 6292 savanorius. Buvo matuojamas IgE kiekis kraujuje, jautrumas kačių alergenui buvo nustatomas, kai IgE koncentracija buvo 0.35 kU/L arba didesnė.

 4468 savanoriai neturėjo katino nei stebėjimo pradžioje, nei stebėjimo laikotarpiu, 473 turėjo katiną stebėjimo pradžioje, 651 įsigijo katiną stebėjimo laikotarpiu,  700  turėjo katiną ir stebėjimo pradžioje, ir stebėjimo laikotarpiu.

 Katiną į miegamąjį įsileisdavo 94,3 proc. savanorių, kurie turėjo augintinį tiek studijos pradžioje, tiek pabaigoje, ir 92,5 proc. tų, kurie įsigijo katiną tyrimo metu.

 Per stebėjimo laikotarpį 231 savanoriui (3,7 proc.) išsivystė  alergija katėms.

 Detali duomenų analizė parodė, kad savanoriai, kurie įsigijo katiną stebėjimo metu, beveik du kartus dažniau sirgo kačių alergija, palyginti su tais, kurie neturėjo katino. Ankstesnės alergijos ženkliai padidino galimybę sirgti kačių alergija (2,31 karto). Savanoriams, sirgusiems astma, alerginiu rinitu, egzema, tikimybė išsivystyti alergijai katėms padidėjo atitinkamai 1,49; 1,66 ir 1,34 karto.

 Vaikystėje turėtas katinas alergijos katėms tikimybę sumažino beveik du kartus.

 Dar įdomesnis pastebėjimas buvo, kad nė vienas iš kačių savininkų, kurie neįleisdavo katės į miegamąjį, nesirgo kačių alergija, tačiau ši išvada nebuvo  statistiškai patikima dėl mažo stebėtųjų skaičiaus.

Organizmas pradeda toleruoti

 Kas sukelia alergiją katėms? “Jei viską taip gerai žinotume, alergijų gal ir neturėtume, - su šypsena atsakė Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja alergologė Violeta Dumbrauskienė. – Tačiau didesnė galimybė apsirgti alergija katėms, jei tėvai taip pat buvo kam nors alergiški, nes tokių tėvų vaikai jau gimsta, turėdami jautresnę gleivinę. Be to, pastebėjome, kad dažnai sergantys virusinėmis ligomis vaikai dažniau būna alergiški katėms, jei namuose neturi šio gyvūno, nei tie, kurie laiko katę“.

Paprašyta paaiškinti, kodėl vaikystėje augus su naminiu gyvūnėliu vėliau daug rečiau išsivysto alergija katėms, gydytoja kalbėjo: „Turbūt atsiranda organizmo tolerancija. Prieš kelerius metus vienoje užsienio konferencijoje teko girdėti pranešimą apie kalnų gyvenvietėse atliktus tyrimus. Žmonės, gyvenantys fermose, kurių viename gale – gyvuliai, kitame – žmonės, niekada nebuvo alergiški nė vienam iš tų gyvūnų. Užsienio medicininėje spaudoje netgi pasigirsta patarimų besilaukiančioms

mamytėms, norinčioms, jog kūdikis išvengtų alergijos katėms, nėštumo metu kuo daugiau kontaktuoti su šiais gyvūnais“.

V. Dumbrauskienė netgi pastebėjo tendenciją, kad ateidami į konsultaciją tėvai neretai tikina, jog jų vaikas negali būti alergiškas katėms, nes namuose jie neturi tokio augintinio. Deja, neretai diagnozė būtent todėl ir pasitvirtina. „Apskritai alergija katėms – viena dažniausių, kurią tenka nustatyti, - kalbėjo gydytoja. – Todėl jokiu būdu nereikia atsisakyti augintinio gimus kūdikiui. Kita vertus, jo įsigijimas po tam tikro laiko visai nereiškia, jog pavyks tokios alergijos išvengti. Teko gydyti trejų metų mergaitę, kuriai, vos grįžus į namus, kur gyveno ką tik įsigyta katė, pradėdavo niežėti veidą. Tyrimai netgi neparodė alergijos katėms, bet tai buvo akivaizdu, nes simptomai tęsėsi tris mėnesius – lygiai tiek, kiek namuose gyveno gyvūnėlis. Tai buvo kontaktinė alergija“.

 Miegamajame – ilgesnis kontaktas

 Kaip uostamiesčio gydytoja pakomentuotų italų tyrimą, kad minima alergija rečiau pasitaiko tais atvejais, kai šeimininkai neįsileidžia katės į miegamąjį. „Tokioms išvadoms pritariu. Galbūt taip yra todėl, kad miegant tame pačiam kambaryje kontaktas su gyvūnu būna ilgesnis nei dieną. Kita vertus, ir į namų dulkių erkutes organizmas jautriausiai reaguoja dažniausiai lovoje. Gal todėl, kad čia ir drėgmė, ir dulkės, ir didžiausias sąlytis su odos epiteliu“.

Alergija katėms, pašnekovės teigimu, pasireikšti gali įvairiais simptomais – ne tik odos niežėjimu, bet ir kosuliu, čiaudėjimu. „Ši alergija nėra įgimta, o įgyjama. Nesame turėję nė vieno kūdikio, kuriam iki metų būtų diagnozuota alergija katėms. Paprastai ji atsiranda nuo trejų metų“, - sakė V. Dumbrauskienė.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis

 Olivieri M, et al "Risk factors for new-onset cat sensitization among adults: A population-based international cohort study" J Allergy Clin Immunol 2011; DOI: 10.1016/j.jaci.2011.10.044