Prenatalinio laikotarpio pavojai ir galimybės
Dr. Alessandra Piontelli, vaikų psichiatrė, psichoanalitikė ir psichoneurologė ultragarsu tyrė vienuolika embrinų, o paskui stebėjo naujagimius iki jiems sukako ketveri. Savo knygoje „Nuo embriono iki vaiko“ (From Fetus to Child) ji rašo, kad svarbiausias jos atradimas buvo tas, kad egzistuoja akivaizdus ryšys tarp elgesio iki gimdymo ir po jo. Stebėjimai atskleidžia, kad dauguma kūdikių buvo paveikti tų išgyvenimų, kuriuos patyrė iki gimimo.
Pastebėta, kad vaikams patyrusiems sudėtingą laikotarpį iki gimimo, sunku „atsikratyti“ ar „pamiršti“ savo praeitį įsčiose. Anot dr. Piontelli, juose glūdi vidinis tam tikro grubumo modelis, kuris vaikystėje pristabdo raidą.
Šiai nuomonei pritarė ir vokiečių neurobiologas, prof. Geraldas Hütheris, atskleidęs, jog vaisiaus išgyvenimai programuoja jo atmintį ir sukuria būsimų vertinimų bazę.
JAV atlikti tyrimai su Niujorko mažyliais, nešiotais tuo metu, kai įvyko Pasaulinio prekybos centro dangoraižių dvynių katastrofa, atskleidė esant potrauminius simptomus. Šie vaikai buvo neramūs, verkė gerokai dažniau nei kiti. Atlikta ir daugiau panašių tyrimų ir gauti daugmaž panašūs rezultatai.
Reikia paminėti, kad motinos, kurios mėgavosi džiaugsmingais išgyvenimais, ramybe bei meile nėštumo metu, pagimdė vaikus, kurie su tėvais buvo susiję stipresniais ryšiais, jautėsi labiau pasitikintys, savarankiškesni.
Kitaip tariant, nėštumo metu yra ypatingai svarbu skirti dėmesį mamos dvasinei būsenai, nes ji sudaro augančio vaiko dvasinės būsenos pagrindą.
Rekomenduojama nėštumo metu save ir vaiką įsivaizduoti kaip vieną visumą, elgtis su juo ne kaip su vaisiumi, bet kaip su suaugusiu žmogumi, kuriam norima perduoti brangias gyvenimo paslaptis.
Neapsiribokite vien muzika ir gražiomis fotografijomis, įsileiskite vaiką net į pačias savo giliausias mintis ir jausmus. Tuo metu vaikas tam būna itin imlus.
Vaikas turi viską, kas būtina, kad palaikytų ryšį su motina. Pasirodo, kad fizinė uždanga visiškai netrukdo keistis jausmais. Empatijos, atjautos lygmenyje vaikas ir mama yra neatskiriami.
Tai unikali proga prisiliesti prie būsimo vaiko pasaulio, atverti jo individualumą, nutiesti ryšio giją su jo protu ir jausmais, kas leidžia suvokti vaiko atsaką ir netgi jo norus, jei pavyksta tinkamai susitelkti.
Įspaudai, kuriuos motinai paliko ją supusi aplinka, lydės vaiką per visą augimo laikotarpį – nuo kūdikystės iki brandos. Netgi norėdamas, jis negalės atsikratyti tėvų pažiūrų prizmės, formuojančios visą jo nuomonę apie pasaulį. Pats nesuprasdamas, kaip ir kodėl bėgant metams links prie tų dalykų ir šablonų, tam tikrų reakcijų, prie tam tikro pobūdžio tobulėjimo – ir viskas pagal tą kryptį, kurią nubrėžė tėvai nėštumo laikotarpiu ir pirmaisiais gyvenimo metais.
Žinoma, šalia viso to, vaikas jaus ir aplinkos poveikį: klasės draugų, kiemo, būrelių, žiniasklaidos ir pan. Jie lenks vaiką į savo pusę, bet pats daigas vis dėlto stiebsis iš tos dirvos, kurią jam pradžiai paruošite.
Tai kertinis akmuo kuriant ne tik vaiko, bet ir visos visuomenės gerovę. Norint sėkmingai užauginti būsimą kartą, vaiką reikia pradėti ugdyti dar kol jis motinos įsčiose, o tiksliau – parengti motiną ir visus ją supančius žmones. Tai naudinga visiems. Devyni aukso vertės nėštumo mėnesiai yra galimybė įskiepyti vaikui tvirtus ir patikimus pagrindus, ant kurių kursis visas jo gyvenimas.
Pagal:
Autorių kolektyvas (2013). Laiminga vaikystė. Vilnius: Mintis. 31-35 p.
Susiję straipsniai
