Šeštadienis, 2024.06.22
Reklama

Pratimai, padėsiantys atsipalaiduoti ir pasitikrinti, ar gyvenimas nelekia pro šalį

gargzdai.lt | 2015-06-11 10:21:26

„Laiko skyrimas sau – ne egoizmas, bet rūpinimasis savo sveikata“, – tvirtina psichologė Daiva Grikšienė. Anot jos, šiuolaikinėje skubančioje, lekiančioje visuomenėje taip pat įmanoma pasiekti produktyvaus darbo ir poilsio balansą, užtikrinantį gerą savijautą. Pirmas žingsnis to link – gebėjimas planuoti savo laiką.

Poilsis
© Fotolia.com

Išgelbės ribų nusistatymas

Psichologė pastebėjo, kad šiuolaikiniam žmogui atsipalaidavimas tampa nebelabai suprantamu dalyku, vis atrodo, kad per tą laiką galima nuveikti kažką naudingesnio. „Dėmesio skyrimas sau, atsitraukimas nuo įprastų darbų reikalauja vis didesnės vidinės stiprybės. Dažnas save taip apkrauna mintimis, kad išsenka emociškai, toks nuovargis yra sunkesnis nei fizinis. Kaip sustabdyti šį užburtą ratą, yra daug būdų“, – teigia D. Grikšienė.

Vienas iš psichologės pasiūlymų – susirašyti ant popieriaus lapo dienos darbus ir dėlioti pliusus, minusus. Darbo dienos pabaigoje suglamžyti popierių ir išmesti jį į šiukšlių dėžę. Taip nuimame nuo savęs visą susikaupusį krūvį.

Reikia nusistatyti ribas, kur ir ką galime daryti. Jei važiuodami automobiliu namo dar galvojame apie darbą, tai išlipę visus rūpesčius paliekame automobilyje. Jei tai nepadeda, pratęsiame laiką, kol pareiname iš automobilių stovėjimo aikštelės iki namų. „Įėjote į namus, pasikabinote striukę – viskas, darbo diena baigta. Atsipalaiduokite ir mėgaukitės. Tai turi tapti mūsų įpročiu. Galima sugalvoti ir kitokių ritualų. Pavyzdžiui, jei kasdien grįždami iš darbo praeinate pro kokį nors medį, jį palieskite ir pasakykite, kad kartu paliekate šioje vietoje ir visas darbo pareigas. Tai elementarūs dalykai, kurie duoda postūmį asmenybei tobulėti“, – kalbėjo psichologė.

Skubant gyvenimas bėga pro šalį

Apie žmogų daug galima pasakyti vos tik pažiūrėjus, kaip jis valgo picą. Ar pradeda nuo džiūvėsėlius primenančių kraštų, ar iškart gardžiuojasi viduriu. Anot D. Grikšienės, neverta lipti į kalną, jei galima jį apeiti. Jei pirmiausia valgote džiūvėsėlius, galite greit pasisotinti ir picos skaniausia dalis jums tiesiog nebetilps. Nereikia atidėlioti to, kas mums svarbu ir reikalinga. Jei nesugebėsime skirti laiko sau, ženklus parodys mūsų kūnas.

Jei skubėsime, gyvenimas bėgs pro šalį. Jei valgome, turime galvoti apie valgį, jei grįžome namo, tai ir turime skirti laiką namams. Įsitikinti, ar neskubate gyventi, padės paprastas pratimas. Užsimerkite ir atsimerkite tada, kai, jūsų nuomone, bus praėjusi minutė. Jei praėjo 65 sekundės – norma, vadinasi, esate psichologiškai stabilūs. Jei 55–64 sekundės – jaučiate lengvą nerimą. Jei užsimerkę buvote dar mažiau sekundžių – esate nuolatiniame skubėjimo režime. Reikia perplanuoti laiką. Atsisakyti to, kas nereikalinga, ir pasilikti tai, kas geriausia.

Jei grįžę į namus kalbate apie darbą, psichologė D. Grikšienė ragina atsakyti sau į klausimą, ko tuo siekiate. Mat perpasakodami įvykius, išgyvenate emocijas dar kartą. Emocinis tonusas pakyla. Jei ieškote situacijos sprendimo, galima tartis. Tačiau jei pasakojate vien tam, kad papasakotumėte – tik laiko švaistymas.

Pozityvus mąstymas nėra duotybė

Paprastas testas padės atskleisti jūsų asmenybės savybes. Greitai sugalvokite mintyse tris gyvūnus. Pirmasis, kuris šauna į galvą, parodo, kaip esate linkęs dirbti darbe, antrasis – kaip elgiatės su savo draugais, bendradarbiais, pažįstamais, trečiasis – koks esate kaip žmogus.

Anot psichologės, svarbiausia išmokti negatyvias mintis keisti į pozityvias: „Tai nėra duotybė. To mokomasi. Klaidinga manyti, jog nuo įvykių priklauso mūsų emocijos. Savo mintimis galime valdyti jausmus. Pavyzdžiui, jei vyras negrįžta namo įprastu laiku, galima manyti, kad įvyko automobilio avarija, tada užvaldys nerimas, baimė. Tačiau lygiai taip pat galima manyti, kad vyrui aš nerūpiu, jei man nepaskambino, nepranešė, kad vėluos, tada apims pyktis, nusivylimas. Tik savo mintimis lemiame jausmus.“

Kai kurie žmonės, pasakodami apie tam tikrus įvykius, vartoja žodžius „pralaimėjau“, „nepasisekė“, tačiau D. Grikšienė įsitikinusi, nėra blogų ir gerų dalykų, tai tiesiog patirtis, kuri padeda save išgryninti, atsisakyti tų įpročių, savybių, kurios nėra vertingos.

Jei norite įvertinti praėjusią dieną, atsigulę į lovą, prisiminkite dienos seką atvirkštine tvarka nuo vakaro ryto link. Atkreipkite dėmesį, ką pamenate geriausiai. Tikslas – susigrąžinti pozityvią energiją, jausti dėkingumą už išgyventą dieną, tai, kas įvyko geriausia.

Atsipalaidavimo pratimai:

Spalvų gama. Užsimerkite ir įsivaizduokite juodą plokštumą, galbūt medžiagą, galbūt asfaltą; po to – raudoną plokštumą, joje išryškėjančią suknelę, saulėlydį; geltoną (rapsus, pienes); žalią, violetinę ir t. t. Ties kuria spalva jaučiatės geriausiai, ilgiausiai ir pabūkite. Tai padės atsipalaiduoti. Skirtingomis dienomis jūsų pasirinkimai gali būti nevienodi, tai priklauso nuo emocijų, nusiteikimo.

Žiovaukite. Iš pradžių dirbtinai, vėliau savaime išeis, tai išlaisvina įsitempusį kaklą, atpalaiduoja žandikaulį.

Skaičiuodami 21, 22, 23, 24 įkvėpkite ir iškvėpkite. Tai darykite 11 sekundžių ir virš savęs apie 40 cm įsivaizduokite, jog yra didelė šviesa, kuri seanso pabaigoje nusileidžia ant jūsų. Tai energijos susigrąžinimo ritualas.

gargzdai.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Žaizdų priežiūros atmintinė: kaip pasirūpinti žaizda jai supūliavus
Vasarą, kada daugiau judame ir leidžiame laiką gamtoje – ne tik padidėja rizika susižeisti, bet ir išauga bakterij...
Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, dar nesant simptomų
Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikato...
Kaip efektyviai saugotis erkių nekenkiant sau ir gamtai
Pastaruoju metu galima pastebėti paslaugų teikėjų siūlymų išnaikinti erkes pievelėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos...
Tulžies pūslės akmenys apie save įspėja skausmais – kaip į juos reaguoti?
Nemalonus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku – vienas pagrindinių simptomų, leidžiančių įtarti susiformavus tu...
Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei toliau vadovaus doc. dr. J. Kutkauskienė
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto skelbtą konkursą laimėjo ir į Respublikinės Vilniaus universite...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų