Plakanti širdis iš kompiuterio į kompiuterį – tokia e. sveikatos realybė net pradingus milijonams
Šalies gydymo įstaigos demonstruoja neįtikimus technologinius pasiekimus elektroninės sveikatos (e. sveikatos) srityje – pasirodo, jau realybe yra tapęs vaizdų perdavimas per bendrą sistemą iš vieno gydytojo kompiuterio į kitą ir daugelis kitų dalykų, kuriuos galima vadinti „išmaniaisiais“. Įstaigos projektuoja ateities vizijas, kuriose mūsų ligos bus diagnozuojamos mobiliaisias telefonais. Tuo tarpu Valstybės kontrolės audito išvadose teigiama, kad nacionalinės e. sveikatos informacinės sistemos kūrimas, praėjus 10 metų nuo pirmojo bandymo, dabar pradėtas iš pradžių. Iš kur tas lietuvių apsukrumas būti pasaulio lyderiais be pinigų?
„Vakarų Lietuvos medicina“ parengė du straipsnius, kuriuose yra informacijos apie abu šios istorijos polius. Šiandien – optimistiškasis.
Atsakymo į įžangoje pateiktą klausimą nepateiksime. Nebent tik versiją, kuri bus antrojo straipsnio pabaigoje. Užtat papasakosime, kokie keisti dalykai vyksta Lietuvoje: ir džiugūs, ir liūdni. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovo, įsidiegusi numatytą e. sveikatos sistemą, Lietuva pasaulyje taptų pavyzdine šalimi e. sveikatos srityje. Be kita ko, pasirodo, mūsų gydymo įstaigų atstovai yra kviečiami skaityti pranešimų didžiausiose pasaulio konferencijose – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Afrikos Respublikoje ir kitur.
Seime jau ne kartą svarstytas e. sveikatos klausimas. Ir Antikorupcijos komisija, ir Sveikatos reikalų komitetas šį didžiulio masto projektą jau purtė ne kartą – nežinia kur prapuolę milijonai, dešimtys milijonų panaudoti neefektyviai, reikalai su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generaline prokuratūra. Bėda ir ta, kad nežinia, kas už tai atsakingi.
Birželio viduryje Seime vyko konferencija „Elektroninės sveikatos sistemos Lietuvoje plėtra ir perspektyvos. Sveikatos priežiūros įstaigų patirtis“, kurioje ne tik iškeltos e. sveikatos projekto problemos, bet ir šešios sveikatos priežiūros įstaigos pasidalijo savo patirtimi diegiant šiuolaikines kompiuterines technologijas.
Publika stebėjo Seimo nario sveikatos įrašus
Gausiai susirinkę konferencijos dalyviai itin emocionaliai reagavo į konferencijos pabaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Informatikos ir plėtros centro direktoriaus Romualdo Jono Kizlaičio pademonstruotą e. sveikatos pavyzdį. Demonstracijai siekiant nepažeisti pacientų teisių buvo pasirinktas savanoris – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
R. J. Kizlaitis parodė, kad būdamas Santariškių klinikų pacientas A. Matulas buvo dienai paguldytas į ligoninę tyrimams. Iš gydymo įstaigos Informatikos ir plėtros centro direktoriaus kompiuterio ant didelio ekrano projektuotame vaizde buvo matyti ir kiti Seimo nario vizitų pas gydytojus įrašai. Paspaudus ant kiekvieno iš jų galima pamatyti, kokie tyrimai buvo atlikti, ką apie paciento sveikatos būklę parašė gydytojas, kokie vaistai jam buvo išrašyti, kokiose vaistinėse jų galima įsigyti.
Publikos prašymu buvo pademonstruota, kaip iškart per paciento istorijos paskyrą elektroninėje sistemoje galima jam išrašyti receptą nekompensuojamiems vaistams.
A. Matulo sveikatos įrašai yra prieinami kiekvienam Santariškių klinikų gydytojui, galinčiam prisijungti prie sistemos. Jie gali fiksuoti ir pažiūrėti anksčiau užfiksuotus radiologinius pacientų tyrimų rezultatus.
Per demonstraciją Seime Santariškių klinikų atstovas parodė plakančią A. Matulo širdį. Šis vaizdas iškart atlikus tyrimą patenka į ligoninės duomenų bazę ir lieka visam A. Matulo gyvenimui. Tai Medicininių vaizdų, kardiosignalų archyvavimo ir perdavimo sistemų projektų rezultatas. Pasitelkdami šias sistemas sveikatos priežiūros įstaigų atstovai tikisi kaupti medžiagą apie pacientus, ją panaudoti moksliniams tyrimams.
Iš viso Santariškių klinikos e. sveikatos internetinių technologijų projektams jau išleido apie 24,9 mln. litų. Dar planuojama išleisti per 33 mln. litų.
Išmanioji kortelė – jau 2015 metais
Vilniaus miesto centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras apžvelgdamas savo atstovaujamos įstaigos pasiekimus e. sveikatos srityje išreiškė ir ateities vizijas. Šiais metais sveikatos priežiūros įstaiga tikisi įdiegti išmaniųjų telefonų ir mobilaus interneto ryšio pritaikymą diagnostikai, turi būti prieinama pirminė diagnozė pacientui neišeinant iš namų, nuotolinė mobilioji slauga, vaiko raidos elektroninė sveikatos istorija. Poliklinikos direktorius pademonstravo, kaip veikia ši mažylių raidos elektroninė versija, kurioje įdiegtos ir skaitmeninės ūgio ir svorio braižymo kreivės ar net tokia miela detalė, kaip galimybė tėvams atnaujinti savo augančios atžalos nuotraukas.
K. Štaras tiki, kad 2015 m. e. sveikata jau bus visuotinė. Tada įsigalės telemedicinos paslaugos, medicina bus visur, niekada nenutrūks ryšys tarp paciento, gydytojo ir gydymo įstaigos, bus sukurta ir naudojama išmanioji paciento kortelė.
Panašią datą e. sveikatos paslaugų įsigalėjimui nurodo ir kitos didžiosios sveikatos priežiūros įstaigos.
Kai kam – pirmieji kompiuterinio raštingumo įgūdžiai
Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Nijolė Dimšienė pateikė pavyzdį, kaip modernias technologijas diegia mažesnės sveikatos priežiūros įstaigos ir su kokiomis problemomis jos susiduria.
„Nepakanka žinių apie informacines technologijas, nepakanka specialistų, išmanančių informacines technologijas, problemų kelia kompiuterinės įrangos, kompiuterinių tinklų priežiūra, be to, klaidžiojame tarp pasiūlos ir poreikio įvertinimo. Iš tikrųjų diegiant naujas technologijas svarbu žinoti, ko reikia norėti”, – sakė N. Dimšienė.
Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė aptardama išvadas, prie kurių priėjo nuo sistemos diegimo pradžios, pažymėjo, kad tai buvo įdomi patirtis, paskatinusi kompiuterinio raštingumo ugdymą, kuris kai kuriems gydytojams buvo pirmasis susidūrimas su šiuolaikinėmis technologijomis.
N. Dimšienės pateiktais duomenimis, Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų amžiaus vidurkis 56 m., o slaugytojų – 47,5 m. Vis dėlto nedidelio sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja tikino, kad gydytojų amžius nebuvo svarbus veiksnys diegiant e. sveikatą.
Ji atkreipė dėmesį į kitą problemą, kuri e. sveikatoje kyla gydytojams.
„Būtinas darbo perorganizavimas šeimos gydytojo veikloje, nes prabanga gydytojo kvalifikaciją panaudoti netikslingai. Reikėtų gydytojo padėjėjo–sekretoriaus atlikti kai kuriems darbams, susijusiems su e. sveikata, kad gydytojas galėtų ilgiau apžiūrėti pacientą. Taip pat reikėtų daugiau įgaliojimų suteikti slaugytojams, ypač su universitetiniu išsilavinimu.
Šeimos gydytoją reikėtų apsaugoti nuo nereikalingų priverstinių apsilankymų pacientų namuose, kurioziškų pažymų išrašymų, kurios susijusios labiau su socialiniu darbu, pavyzdžiui, kad vaikas sirgo, nors dabar jau yra pasveikęs. Ateinama tokios pažymos ir gydytojo laikas užimamas ne gydyti, o tam, kad tėvams nereikėtų mokėti už darželį“, – vardijo N. Dimšienė.
Konferencijoje apie savo atstovaujamų įstaigų pasiekimus, problemas ir perspektyvas papasakojo Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys ir Kauno Dainavos poliklinikos direktorius Giedrius Andziukevičius. Kauno miesto pagalbos stoties vyresnysis dispečeris Giedrius Meškauskas padėjo suvokti, kaip pasitelkus informacines technologijas iškviečiama greitoji pagalba, kuo sistema tampa naudinga siekiant naudos pacientams.
Apie e. sveikatos plėtros galimybes informacijos pateikė Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui Arvydas Bagdonavičius.
Temos tęsinys – rytoj.
Zita Voitiulevičiūtė
