Pilvo pūtimas: penki požymiai, kad metas susirūpinti
Daugiau kaip 30 proc. žmonių skundžiasi dėl dažno pilvo pūtimo, rodo neseniai atlikta viena Dartmuto studija. Nors dažnai dėl to gali būti kaltas priešmenstruacinis sindromas (PMS) ar mityba (dujų susidarymą skatinančios daržovės ir gazuoti gėrimai), kartais pilvo pūtimas gali reikšti ir rimtesnes sveikatos problemas, sako ginekologė ir „Women`s Health“ ekspertė Sherry Rose iš Šv. Jono sveikatos centro Kalifornijos Santa Monikos mieste. Svetainė womenshealthmag.com pataria nedelsiant kreiptis į gydytojus, jei nuolatinį pilvo pūtimą lydi bent vienas iš šių simptomų:
Skausmas dubens srityje
Nors taip būna retai, bet jis gali reikšti kiaušidžių vėžį, ypač jei tokį skausmą lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, greitas sotumo jausmas valgant ar staigus noras nusišlapinti ar išsituštinti. „Šiuos simptomus kelia skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, vadinamas ascitu, ir / ar kiaušidžių masės spaudimas pilvui ar dubeniui“, – aiškino ginekologijos onkologas ir integracinės ginekologinės onkologijos direktorius Steve Vasilevas iš Johno Wayne`o vėžio instituto Kalifornijos Santa Monikos mieste.
Tačiau tik trečdalis visų moterų žino, kad šie simptomai yra kiaušidžių vėžio ženklas, rodo vienas tyrimas, praėjusių metų balandį pasirodęs žurnale „Clinical Nursing Research“. Ką daryti? Nepanikuokite, nes daugumoje atvejų šie simptomai liudija kur kas gerybiškesnius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, fibroidus. Nepaisant to, kuo skubiau kreipkitės į savo gydytoją ir pasitikrinkite. Kiaušidžių vėžiui diagnozuoti dažniausiai naudojami du tyrimai: transvaginalinis tyrimas ultragarsu ir kraujo tyrimas CA-125 (jei tikrai sergate kiaušidžių vėžiu, tyrimas parodys aukštą baltymo CA-125 koncentraciją).
Krintantis svoris
Maždaug 1 proc. žmonių serga celiakija – liga, kai organizmui būdinga autoimuninė reakcija į gliuteną, pažeidžianti žarnyno gleivinę. Tačiau iki 83 proc. Amerikos gyventojų, sergančių celiakija, ši liga yra nediagnozuota arba diagnozuota klaidingai, teigia organizacija „Beyond Celiac“. Nors dažniausi šios ligos simptomai yra diarėja ir krentantis svoris, maždaug pusę visų celiakija sergančių suaugusiųjų kankina simptomai, nesusiję su virškinamuoju traktu. Tai gali būti anemija, odos bėrimai, galvos skausmai ir ankstyvoji osteoporozės stadija, sako šeimos medicinos gydytoja Deevya Narayanan iš Manhatano medicinos biurų (Medical Offices of Manhattan). Ką daryti? Kreipkitės į gastroenterologą, kuris skirs specialų kraujo tyrimą. Jis parodys, ar turite antikūnų, liudijančių celiakiją. Jei kraujo tyrimas bus teigiamas, jums reikės endoskopijos, kurios metu gydytojas paims mėginį iš plonosios žarnos, kad nustatytų pažeidimo laispnį. Jeigu tikrai sergate celiakija, vienintelis gydymas yra griežta dieta be jokių maisto produktų, turinčių gliuteno. Tačiau prieš darydami šį tyrimą ir kalbėdami su savo gydytoju, nemėginkite vengti gliuteno, nes tyrimas gali parodyti klaidingą neigiamą atsakymą.
Itin stiprūs pilvo spazmai
Šiuos simptomus lengva sumaišyti su menstruacijų skausmais ar net žarnyno infekcija, bet jei spazmai jaučiami kairėje pilvo apačios pusėje, jūs galite sirgti divertikulitu. Tai liga, kai storosios žarnos apatinės dalies audiniuose atsiranda mažos kišenėlės, kuriose kyla uždegimas, sako Sh. Rose. Nors tradiciškai ši liga kamuoja vyresnio amžiaus žmones, pastaruoju metu jos atvejų daugėja ir tarp 40 metų nesulaukusių žmonių, rodo vienas tyrimas, pasirodęs žurnale „Canadian Journal of Gastroenterology“. (Gydytojai tiksliai nežino, kodėl, bet viena iš versijų ta, kad taip vyksta dėl nutukimo ir mažai skaidulų turinčios mitybos.) Ką daryti? Jei jus kankina itin stiprūs spazmai, ypač lydimi karščiavimo, nedelsiant kulniuokite į gydytojo kabinetą. Greičiausiai turėsite atlikti kraujo, šlapimo ir išmatų tyrimus, kurie padės išsiaiškinti infekcijos šaltinį. Jei divertikulito tikimybė nebus atmesta, greičiausiai jums atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Ši liga gydoma antibiotikais. Kelias dienas, kol užgis žarnynas, jums taip pat teks laikytis skysto maisto dietos. Kai pagysite, išvengti šios ligos atsinaujinimo padės daug skaidulų turintis maistas. Taip pat vertėtų pagalvoti apie dietą, turinčią mažai fermentuojamų oligosacharidų, disacharidų, monosacharidų ir poliolių (angl. FODMAP), sako Virškinimo sveikatos centro direktorius Stephenas Hanaueris iš Čikagos Šiaurės vakarų medicinos centro. Tai reiškia, kad jums reikėtų valgyti produktus, turinčius mažai fruktozės (esančios vaisiuose ir meduje), laktozės (esančios pieno produktuose), fruktanų (esančių kviečiuose, česnakuose ir svogūnuose), galaktanų (esančių ankštiniuose augaluose) bei poliolių (esančių becukriuose saldikliuose) ir rinktis tokius kaulavaisius kaip abrikosai, vyšnios ir nektarinai.
Dvokiančios vaginalinės išskyros
Beveik 5 proc. visų reprodukcinio amžiaus moterų (nuo 18 iki 44 metų) suserga mažojo dubens uždegimine liga (DUL), kurią sukelia tokios nepagydytos, lytiniu keliu plintančios infekcijos kaip chlamidijos ar gonorėja. Bakterijos iš vaginos nukeliauja į kiaušintakius ar gimdą, kur sukelia uždegimą. Jei liga negydoma ir toliau, ji gali baigtis nevaisingumu. Tačiau ankstyvosiose stadijose šios ligos simptomai būna nežymūs: nedidelis skausmas dubens srityje, nereguliarus kraujavimas ar sutrikęs šlapinimasis, pažymi Ch. Ross. Ką daryti? Kreipkitės į ginekologą. Gydytojas patikrins mažąjį dubenį, atliks tyrimą dėl chlamidijų ir gonorėjos, skirs šlapimo ir kraujo testus, galinčius parodyti infekciją. Kartais gali prireikti ir tyrimo ultragarsu ar laparoskopijos (kai pro mažą pjūvį pilve įvedama miniatiūrinė vaizdo kamera, apžiūrinti moteriškus vidaus organus). Ši liga gydoma antibiotikais, nors labai retais atvejais prireikia ir operacijos.
Viduriavimas su krauju
Susiję straipsniai
