Pilnas jogų kvėpavimas

Tai pagrindinis kvėpavimo būdas, naudojamas jogoje. Lėtai ir giliai kvėpuojant gaunamas maksimalus pranos (energijos) kiekis iš oro. 

Reklama

Prieš pradedant praktikuoti šį kvėpavimo būdą reikia išmokti:

- kontroliuoti kvėpavime dalyvaujančius raumenis ir diafragmą;

- iškvėpti ir įkvėpti tik pro nosį;

- prieš kitą įkvėpimą pilnai iškvėpti;

- pilnai sukoncentruoti dėmesį į kvėpavimo procesą.

Praktikuojant pilną kvėpavimą svarbu ištiesti nugarą. Todėl pradiniame etape naudinga kvėpuoti gulint. Pilvo raumenis atpalaiduokite ir įkvėpdami šiek tiek išpūskite pilvą. Įkvepiant diafragma nusileidžia žemyn, oras patenka į plaučius, šonkaulių lankas išsiplečia. Įkvėpimo fazėje neįtempkite kaklo, veido ar rankų raumenų. Iškvėpdami be įtampos visą orą iš plaučių pašalinkite, dalyvaujant pilvo presui.

Pradedant praktikuoti pratimą patariama atlikti 8 - 10 kartų, laipsniškai didinant jų skaičių iki 50–60 kartų per dieną.

Kvėpavimo ritmas turi įtakos organizmo biologinių procesų sinchroniškumui, todėl yra kvėpavimo pratimų su fiksuotais intervalais tarp kvėpavimo stadijų:

- puraka (įkvėpimas) nukreiptas į maksimalų pranos gavimą iš įkvepiamo oro;

- kumbchaka (sulaikymas po įkvėpimo);

- rečaka (iškvėpimas) gautą gyvybinę energiją sąmoningai paskirsto arba nukreipia į reikiamą organą (vietą);

- šunjaka (sulaikymas po iškvėpimo).

Kumbchaka ir šunjaka fazės naudojamos gydymo tikslais.

Nijolė Medvedeva,

jogos trenerė