Seimas plenariniame posėdyje priėmė Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIIP-682(3) ES), kuriais patobulintas žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesas. Už teisės akto naują redakciją balsavo 91 Seimo narys, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.
Pagal priimtą įstatymą donoru galės būti kiekvienas veiksnus asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išreiškęs sutikimą, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai. Kiekvienas veiksnus asmuo taip pat turės teisę pareikšti nesutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai.
Seimas nusprendė pakeisti mirusio žmogaus audinių, organų donorystės ir transplantacijos proceso įgyvendinimo tvarką ir sąlygas. Mirusiojo, kuris būdamas gyvas nebus išreiškęs savo valios, artimųjų bus atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo nebus klausiama. Gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, mirusio asmens audinius, organus paimti ir atiduoti transplantacijai bus draudžiama.
Priimtomis pataisomis nutarta išplėsti gyvosios donorystės ribas, įtvirtinant porinės donorystės galimybę. Porinė donorystė – tai dviejų porų pasikeitimas donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, recipientui, o antrosios poros donoro organas tinka pirmosios poros recipientui.
Seimas reglamentavo transplantacijai skirtų žmogaus audinių, ląstelių, organų mainus su užsienio subjektais. Transplantacijai skirtų žmogaus organų įvežimas ir išvežimas bus vykdomas su užsienio subjektais sudarytų sutarčių ir susitarimų pagrindu. Transplantacijai skirtus žmogaus audinius, ląsteles, organus bus galima įvežti į Lietuvos Respubliką, jeigu juos teikiančio užsienio subjekto kokybės ir saugumo reikalavimai, keliami žmogaus audiniams, ląstelėms, organams įvežti, atitiks galiojančių Europos Sąjungos valstybių narių bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir jeigu bus garantuojamas įvežamų audinių, ląstelių, organų atsekamumas.
Įstatymo pakeitimais taip pat nustatyta žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procese dalyvaujančių institucijų kompetencija.
Seimo narės Vidos Marijos Čigriejienės nuomone, šios pataisos svarbios visai medicinos ir pacientų visuomenei, parlamentaro V. Gapšio įsitikinimu, naujos teisės akto nuostatos paskatins donorystę.
lrs.lt