Patarimai alkoholiko giminaičiams(1)
Artimi giminaičiai – visada didelė palaikanti jėga. Tačiau būna gyvenime situacijų, kai artimo žmogaus girtuoklystės ir elgesys pasidaro nepakeliami, ir žmonės ryžtasi skirtis. Bet ką daryti, jei tai sūnus ar duktė, ar tėvai? Tokių santykių nenutrauksi, o ir kentėti bei stebėti geriančiojo nuosmukį skaudu. Gyvenimas su geriančiu žmogumi yra įtemptas ir neprognozuojamas, todėl jo giminaičiams negalima pamiršti ir savo gyvenimo.
Turite taip pat suprasti, kad jūsų galimybės paveikti geriantį žmogų yra ribotos. Jei jis nenori, jūs jo nepriversite būti blaivininku – gali būti, kad jis niekuomet nenustos gerti. Tačiau tokiu atveju, jei jūs padarysite viską ką galėjote iš savo pusės, jūsų negrauš kaltės jausmas dėl jo likimo. Gelbėdami savo giminaitį, žmonės dažnai apleidžia savo gyvenimą, o juk dažnai jiems taip pat reikalinga pagalba dėl nuolatinio patiriamo streso.
Jokiu būdu negalima geriančiajam leisti griauti jūsų gyvenimą – jei jaučiate, kad reikia pagalbos, būtinai kreipkitės pagalbos į specialistus. Jei neįmanoma pakeisti situacijos, būtinai reikia ieškoti kitų sprendimų: pvz., keisti požiūrį į situaciją, keisti gyvenamąją vietą, užsiimti savo gyvenimu ir panašiai. Taip pat nepamirškite svarbiausios taisyklės: jei tikimės blaivybės iš savo giminaičio, visų pirma turime tapti jam blaivybės pavyzdžiu ir atsisakyti alkoholio.
Pirmiausiai pažvelkime į sunkiausią situaciją: geriantysis nenori nustoti vartoti alkoholį. Tai nelengva, nes gyvenimas su nuolat geriančiu žmogumi tik sunkėja. Jame yra visko: baimės, nusivylimų, melo, atsiprašinėjimų, atleidimo. Kartais nusvyra rankos, bet jei tai labai artimas giminaitis, dažnai jam daugiau nėra kam padėti.
Alkoholikas priešinasi blaivybei todėl, kad neįsivaizduoja savo gyvenimo be alkoholio. Jam alkoholis – gyvenimo prasmė ir tikslas. Ir nors alkoholis jau seniai jam neša vien nesėkmes, jo pasąmonėje stipriai užsifiksavo būsena iš ankstesnių laikų, kai alkoholis atnešdavo jam iliuzinį džiaugsmą.
Net jei alkoholikas pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu, tai vis vien tvirtina, kad gerti yra blogai, o negerti – dar blogiau. Jo manymu, gyvenimas be alkoholio yra kančia. Jis tiesiog neįsivaizduoja blaivybės, ji jam atrodo pilka ir nuobodi.
Taigi, gaunasi, kad giminaičiai nori atimti iš geriančiojo vienintelį likusį džiaugsmą ir malonumą, o jis, žinoma, tam priešinasi. Be to, blaivininkų gyvenimas jam atrodo toks svetimas, kad jis paprasčiausiai jo bijo – jį gąsdina net kalbos apie tai. Jo požiūris iškreiptas, todėl giminaičių užduotis – rasti svarių argumentų.
Veiksmingi ramūs pokalbiai, be spaudimo – kalbėkitės tik ramiu tonu ir tik tuomet, kai giminaitis yra visiškai blaivus. Niekada nesiaiškinkite santykių, jei jis girtas ar pagiringas. Kiekvienas gerai pažįsta savo artimą žmogų ir žino, kokie argumentai jį gali įtikinti.
Svarbu pabrėžti, kad jums jo likimas rūpi ir kad jis prisidėtų prie bendrų pastangų. Galima jį supažindinti su buvusiu alkoholiku, kuris negeria daug metų ir paprašyti pasidalinti savo patirtimi.
Alkoholikai įsitikinę, kad gėrimas – jų asmeninis reikalas, todėl apeliuoti į tai, kad jis jums gadina gyvenimą – beprasmiška. Alkoholikai „pamiršta“, kada ir kiek geria, todėl kartais veiksminga priemone gali tapti savotiškas kalendorius, pakabintas matomoje vietoje, kuriame pažymėsite jo gėrimo
dienas. Tai kartais padaro įspūdį geriančiajam.
Jei nepavyksta paveikti vienu būdu, prieš bandydami naują, darykite pauzes, antraip giminaitis pasidarys abejingas spaudimui. Turėkite sąjungininkų – gerai, jei jus palaikys kiti šeimos nariai ar giminaičiai.
Geriantys žmonės ypač jautrūs kritikai, todėl kalbėkite argumentuotai, be priekaištų – antraip jiems atrodo, kad prie jų kabinėjasi, ir jie pradeda elgtis priešingai. Šioje sunkioje situacijoje labai svarbu pajusti, kuomet jau nieko nepadeda ir atsitraukti, kad nesugadintumėte ir savo gyvenimo.
Antra situacija: geriantysis nori atsisakyti alkoholio. Tai teikiantį viltį situacija, kurioje pirmiausiai reikia suteikti giminaičiui visą argumentuotą ir pagrįstą informaciją apie alkoholio žalą ir blaivybės privalumus. Labai svarbu, kad žmogus pats priimtų sprendimą negerti. Jei tam neužtenka valios, galima kreiptis pagalbos pas specialistus. Tokioje situacijoje labai svarbu kuo greičiau pereiti nuo kalbų prie darbų.
Stenkitės vengti progų ir vietų, kur yra geriamas alkoholis, neorganizuokite namuose švenčių su alkoholiniais gėrimais. Pirmieji alkoholio atsisakymo mėnesiai yra nelengvi, nes dar nėra stiprios motyvacijos, ir žmogus gali suklupti. Jei nesuveikia vienas metodas – ieškokite ir bandykite naujus, ir rinkite kuo daugiau argumentuotos informacijos – jos dabar yra daug. Labai svarbus palaikymas ir padrąsinimas.
Trečioji situacija: giminaitis jau blaivininkas. Žinoma, giminaičiai laimingi dėl tokio sprendimo ir jiems atrodo, kad visos problemos jau praeityje. Tačiau turite dar kurį laiką išlikti budrūs, palaikyti artimą žmogų ir padėti jam perorganizuoti savo naują gyvenimą. Prisiminkite senus pomėgius, kuriems nebuvo laiko, padėkite organizuoti įdomų laisvalaikį – kad naujas gyvenimas būtų įdomesnis už girtuoklystes.
Kai žmogaus organizmas išsivalo nuo alkoholio toksinų ir pradeda veikti normaliu režimu, žmogui dažniausiai savaime prapuola noras save nuodyti. Nepamirškite, kad metę gerti žmonės keičiasi, jungiasi į naują, jiems nepažįstamą gyvenimą, pasidaro aktyvesni, gal kiek pasimetę, todėl jiems reikalingas artimųjų palaikymas. Organizuokite namie šventes su įdomiais patiekalais, arbatos gėrimu ir įdomiais pokalbiais – parodykite, kad galimas ir kitoks bendravimas, kitoks laisvalaikis. Tegul jūsų namai taps blaivybės salelė ir pavyzdys kitiems žmonėms.
Turintys mylinčius artimuosius visada lengviau įveikia bet kokius sunkumus. Padėkite tiek, kiek galite, tik neaukokite savo gyvenimo priklausomybei – net jei ji labai artimo, bet nenorinčio su ja atsisveikinti žmogaus. Kiek galite padėti – spręskite patys.
(Pagal narkologo V. Melnikovo knygą „Alkoholizmas“)
Viltė
Susiję straipsniai
