Pasaulinė žvynelinės diena. Kas naujo, gydytojai dermatovenerologai?

Spalio 29-ąją pasaulis mini tarptautinę žvynelinės dieną. Ši diena Lietuvoje minima kasmet nuo 2004 metų.  Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. gyventojų. Lietuvoje - maždaug per 100 tūkst. žmonių, trečdalis jų – itin sunkiai. Kokiomis naujienomis ir pasiekimais pasitinkame šią dieną? Į šį klausimą pabandyta atsakyti Kaune surengtoje respublikinėje konferencijoje, skirtoje dermatologijos ir venerologijos aktualijoms.

Reklama

 Žvynelinė – neišgydoma liga

 Žvynelinė (psoriazė) yra lėtinė neišgydoma uždegimo liga, kuri pažeidžia kūno ir galvos plaukuotosios dalies odą, nagus. Susirgus psoriaze paviršinės odos ląstelės pradeda pernelyg greitai daugintis, oda atrodo lyg padengta žvynais, kuriuos niežti, kartais skauda.  Dešimtadaliui pacientų išsivysto luošinantis psoriazinis artritas:  ištinsta ir skauda rankų bei kojų pirštų sąnarius. Įrodyta, kad žvynelinė pacientų gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai, nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki jos eiga.

 Lietuvoje tikslių šios ligos epidemiologinių duomenų nėra. Šalyje žvyneline serga per 100 tūkst. gyventojų. Labai sunkia plokštelinės formos žvyneline, kuriai nepadeda tradicinis sisteminis gydymas, Lietuvoje serga netoli 60 ligonių. Trečdalis pacientų suserga žvyneline dar nesulaukę 16 metų. Ketvirtadaliui pirmieji bėrimai atsiranda nuo 2 metų amžiaus.

 Dažniausiai psoriazę sukelia stresai, genetiniai veiksniai, medžiagų apykaitos sutrikimai (cukrinis diabetas, skydliaukė), bakterinės infekcijos, kontaktiniai alergenai, kai kurie vaistai. Neatmetamas ir maisto, kurio sudėtyje yra daug priedų, neigiamas poveikis. Psoriazė gali būti paveldima: apie 70 proc. ligonių šeimose buvo sirgusiųjų šia liga. 

Žvynelinę diagnozuoti sunku

 Žvynelinė pasižymi didele klinikine įvairove - nuo lengvos, nevarginančios dermatozės iki sunkios sisteminės ligos. Kai žvynelinės ligos bėrimai yra tipiški ir tipinėse vietose, didžiajai daliai pacientų diagnozė nustatoma be didelių sunkumų.

 Tačiau esti atvejų, kai liga netipinė, tuomet prasideda ligos nustatymo sunkumai. „Žvynelinę sunku nustatyti tada, kai bėrimai atsiranda pirmą kartą gyvenime, ligą provokuoja įvairūs dirgikliai, infekcijos, vaistai, sergama sunkiomis gretutinėmis ligomis,“ – sako gydytoja dermatovenerologė Genovaitė Lapinskaitė.

 Kaip dažniausiai pasitaikančias žvynelinės nustatymo klaidas medikė įvardija neatidžią pirminę paciento apžiūrą, kai neįvertinama viso kūno odos būklė, bėrimų intensyvumas, išplitimas, neįvertinama bendra paciento sveikatos būklė, dėl kitų priežasčių vartojami vaistai.

 „ Ne visada medikai parenka adekvatų psoriazės gydymą – per ilgai skiriamas vietinis gydymas, delsiama skirti sisteminį gydymą“, – įsitikinusi gydytoja G. Lapinskaitė. Svarbu peržiūrėti diagnozę ar  keisti gydymo taktiką nesėkmės atveju, įvertinti gydymo efektyvumą praėjus 3 mėnesiams nuo jo paskyrimo.

 Todėl, pasak medikų, čia labai svarbu gydytojo ir paciento bendravimas ir bendradarbiavimas. Medikas ir ligonis turi aptarti lūkesčius ir kartu siekti optimalaus  gydymo rezultato bei

nusistatyto individualaus tikslo.

Vietinio poveikio vaistai – žvynelinės gydymo pagrindas

 Ilgus šimtmečius žvynelinės gydymas apsiribojo gamtinėmis priemonėmis (saule, vandeniu, klimatu, augaliniais aliejais, vazelinu, dervomis). Dabartiniais laikais sukurti vietinio poveikio vaistai nuo uždegimo (gliukokortikoidai, vėliau – vitamino D3 preparatai) bei gydymas ultravioletiniais spinduliais (fototerapija). Modernus žvynelinės gydymas – sudėtiniai dviejų veikliųjų medžiagų, vietinio poveikio gliukokortikoidų ir vitamino D3, preparatai. Šie patogūs tik vieną kartą per dieną vartojami vietinio poveikio vaistai pritaikyti galvos ir kūno odos išbėrimams gydyti.

 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja dermatovenerologė Aistė Bieliauskienė teigė, kad lengvos žvynelinės kontrolei pakanka tik vietinio gydymo. Vidutinio sunkumo ir sunkiai žvynelinei kartu su vietiniais skiriami sisteminiai medikamentai ar biologinė terapija. „Gydymas tampa efektyvesnis, kai vietinio gydymo planą specialistas aptaria kartu su pacientu, pastarasis gali pasirinkti jam patogesnę vaisto formą“, - neabejoja gydytoja.

 Deja, nors dauguma minėtų vaistų yra kompensuojami, daliai pacientų dėl didelės priemokos jie lieka neprieinami.

 Lietuvoje sėkmingai taikoma žvynelinės gydymas biologiniais vaistais

 „Biologiniai vaistai sukėlė žvynelinės tradicinio gydymo perversmą,“ – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė.

Biologiniai vaistai sunkiai žvynelinei gydyti skiriami, kai neveiksmingas tradicinis sisteminis gydymas ar fototerapija, po dermatologų konsiliumo universitetų ligoninėse Kaune ir Vilniuje. Gydymas šiai vaistais – ilgalaikis, nepertraukiamas.

 „Remiantis tyrimų apžvalga ir mūsų 20 pacientų gyvenimo patirtimi, visų registruotų plokštelinei žvynelinei biologinių vaistų klinikinis atsakas indukcinio gydymo metu yra individualiai veiksmingas, o skiriant ilgalaikį gydymą stebimas nežymus klinikinio atsako sumažėjimas. Tai rodo pagrįstą poreikį vieno biologinio vaisto pakeitimo kitu ir tokios galimybės prieinamumą Lietuvoje,“ – teigė prof. dr. S. Valiukevičienė.

 Ar kompensuojamieji vaistai pasieks daugiau žvyneline sergančių pacientų?

 Lietuvoje biologiniai vaistai kompensuojami tik 32 itin sunkiems žvyneline sergantiesiems ligoniams, o medikai sako, kad tokių vaistų reikėtų maždaug šimtui pacientų. Taip pat medikai atkreipia dėmesį, kad Valstybinės ligonių kasos nupirkti pigiausi, vienos rūšies biologiniai vaistai padeda ne visiems, tad ateityje siūlo įsigyti skirtingų rūšių vaistų, jei prireiktų keisti gydymą.

Kiek ligonių, sergančių sunkia žvynelinės forma, gaus kompensuojamuosius vaistus, kol kas sunku pasakyti. Ligonių kasų atstovai teigia, kad tam reikia kantrybės ir laiko, kai rezultatai bus žinomi po vaistų pirkimo konkurso. Tikimasi, kad ligonių, kurie gaus kompensuojamuosius vaistus, skaičius tikrai padidės daugiau nei dešimčia.

 Agnė Garkauskienė