Pasaulinė kovos su vėžiu diena: „Mes galime. Aš galiu“

Vasario 4-oji yra Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šią dieną siekiama pakviesti viso pasaulio žmones sujungti jėgas ir kartu kovoti su  šia liga. 2016–2018 m. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos šūkis „Mes galime. Aš galiu“ primena, kad kiekvienas iš mūsų ir visi kartu galime prisidėti prie vėžio naštos mažinimo pasaulyje.

Reklama

Kiekvienas žingsnis pagal šūkį „Mes galime. Aš galiu“ padeda kovoti su vėžiu. Šūkis „Mes galime“ jungia veiksmus, kurių gali imtis žmonių grupės ir bendruomenės generuodamos idėjas ir inicijuodamos sveikatos politikos pokyčius. O šūkis „Aš galiu“ pateikia sąrašą prevencinių veiksmų, skirtų visiems suinteresuotiems sveikiems, sergantiems ar pasveikusiems nuo vėžio žmonėms.

„Mes galime“:

Inspiruoti veiksmus ir imtis veiksmų. Tai yra pirmas žingsnis kovojant su vėžiu, kuris didina išgyvenamumo rodiklius. Visi mes galime kreiptis į valdžios institucijas ir politikus su siūlymais bei idėjomis, kaip patobulinti vėžio prevenciją ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Užkirsti kelią vėžiui. Šiuolaikinis gyvenimo būdas lemia, kad vis daugiau žmonių kasdien susiduria su tokiais rizikos faktoriais kaip rūkymas, alkoholis, nesubalansuota mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas. Gyventojų švietimas apie gyvensenos įtaką vėžio atsiradimui neretai paskatina juos keisti savo elgesį.

Paneigti mitus. Daugelyje kultūrų ir bendruomenių kalbėti apie vėžį yra tabu. Tačiau net ir liberaliose bendruomenėse vėžiu sergantys ar sirgę asmenys dažnai jaučiasi stigmatizuojami ir diskriminuojami, todėl nepripažįsta ligos ir atsisako pagalbos. Valdžia, bendruomenės, mokyklos, darbdaviai ir žiniasklaida gali išsklaidyti įsišaknijusius mitus ir pakeisti neigiamą visuomenės požiūrį į ligos atsiradimo priežastis, prevenciją ir priežiūrą.

Kurti sveikesnę aplinką. Mokyklos ir darbo vietos turi didelę įtaką vėžio prevencijai. Mokyklos gali puoselėti sveikatinančią kultūrą tiekdamos sveikatai palankų maistą, skirdamos pakankamai laiko vaikų poilsiui ir fiziniam aktyvumui, įtraukdamos sveikos mitybos mokymą į kitų pamokų planus. Darbovietės gali diegti programas, motyvuojančias darbuotojus gyventi sveikiau. Tai gali būti pagalba metantiems rūkyti, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas (pavyzdžiui, lipimas laiptais ar dviračių nuoma kelionei į darbą), aktyvus dalyvavimas ankstyvosios diagnostikos programose.

Pagerinti gydymo ir priežiūros prieinamumą vėžiu sergantiems asmenims. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakyme Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ yra numatytas sveikatos priežiūros prieinamumo užtikrinimas bei efektyvi ir kokybiška pagalba visiems sergantiesiems, tačiau dėl demografinių, socialinių ar ekonominių veiksnių ne visiems vienodai yra prieinamos tinkamos sveikatos paslaugos ir priežiūra. Žmonės ir bendruomenės gali aktyviai dalyvauti vykdant onkologinių ligų prevenciją ir kontrolę, kadangi visi turi teisę naudotis šiomis paslaugomis vienodomis sąlygomis.

Suburti kompetentingus specialistus. Geri specialistai turi turėti atitinkamą išsilavinimą, žinių ir įgūdžių, kurie patenkintų sergančiųjų poreikius ir užtikrintų kokybišką priežiūrą. Investavimas į tokių specialistų rengimą yra labai svarbus.

Kooperuotis siekiant progreso. Tarpsektorinis bendradarbiavimas yra svarbus žingsnis stiprinant lobizmą ir sveikatos advokatavimą. Kooperuojantis kelioms organizacijoms ir sutelkiant bendras jėgas galima pasiekti žymiai geresnių rezultatų negu veikiant atskirai. Pavyzdžiui, Gimdos kaklelio vėžio koalicija mažina vėžio naštą per jaunimo, moterų teisių, lytinio ugdymo ir ŽIV/AIDS prevencijos politiką, o Melburne (Australija) įsikūręs McCabe teisės ir vėžio centras efektyviai naudoja teisės žinias vėžio prevencijai, gydymui, paliatyviajai pagalbai ir moksliniams tyrimams.

Formuoti politikos pokyčius. Efektyvus advokatavimas dėl politikos pokyčių (pavyzdžiui, tokių kaip akcizo tabakui ir alkoholiui didinimas) vietiniu, nacionaliniu ir pasauliniu mastu gali apsaugoti nuo vėžio rizikos faktorių ar sumažinti jų poveikį.

Investuoti į vėžio prevenciją. Yra įrodyta, kad vėžio prevencija ne tik gelbsti milijonus gyvybių, bet ir taupo valstybės pinigus. Svarbiausio plaučių vėžio rizikos veiksnio – rūkymo – kontrolė gali būti ekonomiškai efektyviai vykdoma 4 būdais: akcizo tabakui didinimu, nerūkymo zonų politika, užrašais ant pakuočių ir reklamos draudimu.

Dirbti kartu siekiant stipresnio poveikio. Pasaulinė vėžio našta yra mažinama per sklandžią valdžios organų, privataus sektoriaus ir visuomenės partnerystę. Bendromis jėgomis pilietinės visuomenės organizacijos, vėžiu sergančių pacientų advokatavimo grupės ir kiti suinteresuoti asmenys gali sutelkti jėgas ir lengviau pasiekti teigiamų pokyčių.

„Aš galiu“:

Pasirinkti sveikesnę gyvenseną. Kiekvienas gali sumažinti vėžio riziką atsisakęs tabako ir alkoholio, gyvendamas fiziškai aktyviai, vengdamas streso ir rinkdamasis sveikatai palankų maistą.

Suprasti, kad ankstyvas ligos nustatymas gelbsti žmonių gyvybes. Dauguma vėžio rūšių ankstyvose stadijose nepasireiškia jokiais simptomais, todėl ligos diagnozavimas nėra lengvas. Ankstyvosios diagnostikos programos leidžia nustatyti ikivėžines būkles ir pradėti efektyvų gydymą ligos pradžioje, kai navikas yra mažas ir neišplitęs.

Paprašyti paramos. Artimųjų, draugų, kolegų ir profesionalų parama sergantiesiems palaiko gerą psichinę sveikatą ir padeda kovoti su ligos sukelta socialine atskirtimi. Sergantieji ir jų artimieji gali burtis į paramos grupes, kur su specialistais ar kitais pacientais dalintųsi savo jausmais ir taip mažintų nerimą ir baimę.

Paremti sergančiuosius. Bet kokia emocinė, socialinė ar praktinė parama iš šeimos, draugų, kolegų ar savanorių yra labai svarbi sergantiesiems ir net pasveikusiems asmenims, kadangi dėl ligos daugelis jaučiasi stigmatizuojami ir nevisaverčiai.

Kontroliuoti savo ligos eigą. Dauguma pacientų ir jų artimųjų ypač vertina pasirinkimo laisvę ligos gydymo procese, todėl specialistai turėtų suteikti jiems tokią galimybę, prieš tai aiškiai išdėstę visus pasirinkimo variantus, jų privalumus ir trūkumus.

Mylėti ir būti mylimam. Liga ir jos gydymas gali neigiamai paveikti santykius. Atsakomybės perėmimas, neteisybės ir kaltės jausmas neretai sukelia artimųjų pyktį ir nusivylimą. Tik nuoširdi meilė ir rūpestis, susigyvenimas su partnerio liga gali išsaugoti gerą bendravimą ir kartu ištverti sunkų periodą.

Būti savimi. Dėl ligos atsiradę fiziniai pokyčiai dažnai sukelia nepasitikėjimo savimi jausmą, o išaugę poreikiai verčia pacientus jaustis kaltais. Tinkama artimųjų parama leidžia ligos paveiktiems asmenims vėl pasijusti savimi.

Grįžti į darbą. Nors grįžimas į darbą kai kuriais atvejais gali atrodyti sudėtingas, tačiau šis žingsnis grąžins gyvenimą į normalias vėžes, užtikrins stabilumą, rutiną, socializaciją ir pajamas.

Pasidalinti savo istorija. Pasakojimas apie įveiktą ligą suteikia vilties ir padeda atsikratyti baimės jausmo naujai susirgusiems asmenims. Sėkmės istorijos iš pirmų lūpų taip pat labiau įtikina žmones dalyvauti ankstyvosios diagnostikos programose.

Kalbėti. Pacientų ir jų artimųjų dalyvavimas sveikatos politikos kūrime ir sprendimų priėmime skatina holistinį požiūrį į vėžio priežiūrą. Aktyvi narystė viešose kampanijose, palaikymo grupėse, pacientų draugijose ir bendravimas su sprendimų priėmėjais užtikrina, kad pacientų nuomonė yra girdima.

Pasaulinės kovos su vėžiu proga kiekvienas iš mūsų yra skatinamas pasirinkti bent po vieną labiausiai patinkantį veiksmą, kuriuos apima šūkis „Mes galime. Aš galiu“, ir taip prisidėti tiek vėžio naštos mažinimo.

 Pagal užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras