Padidėjusi kietųjų dalelių ir ozono koncentracija - pavojus sveikatai

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, kietųjų dalelių KD10 koncentracija daugelio miestų ore padidėjo, o kai kuriuose - viršijo paros ribinę vertę. Be to, įsivyravus šiltiems ir saulėtiems orams kai kuriuose miestuose maksimali 8 val. ozono (O3) koncentracija viršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytą siektiną vertę. 

Kietosios dalelės - tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų - rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių.

Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą kvėpuojant. Priklausomai nuo koncentracijos, gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas). Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ar kraujagyslių ligomis pablogėja sveikata - kyla bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, sutrinka širdies veikla. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), priežastimi.

Gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą.

Kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos į kvėpavimo takus, iš kur jie patenka į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Aukštesniuose atmosferos sluoksniuose esantis ozonas saugo žemę nuo kenksmingo saulės ultravioletinės spinduliuotės poveikio, tačiau arti žemės esančiame oro sluoksnyje esantis ozonas laikomas teršalu, nes didesnė jo koncentracija kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Pažemio ozonas nėra tiesiogiai išmetamas į atmosferą, o yra antrinis teršalas, kuris susidaro dėl sudėtingų fotocheminių reakcijų, kai atmosferoje esantys azoto oksidai ir angliavandeniliai, kurių pagrindiniai šaltiniai yra transporto priemonių vidaus degimo varikliai bei pramonės įmonės, veikiami saulės spindulių reaguoja tarpusavyje ir sudaro pažemio ozoną (arba fotocheminį smogą). Didžiausia šio teršalo koncentracija paprastai būna priemiesčiuose karštomis ir saulėtomis pavasario, vasaros dienomis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ozono tarša kasmet Europoje lemia 21 000 pirmalaikių mirčių.

Ozonas - stiprus oksidatorius ir gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Esant didelei koncentracijai, ozonas stipriai dirgina kvėpavimo takus, akis, sukelia aštrų kosulį, krūtinės suveržimą, dusimą, skausmą ryjant, galvos skausmą. Dėl ozono poveikio padidėja žmonių jautrumas įvairiems alergenams, sumažėja atsparumas, padažnėja bronchinės astmos priepuoliai, kyla kosulys, atsiranda pakitimų plaučiuose.

Padidėjusiai ozono koncentracijai ypač jautrūs astma, bronchitais bei alerginėmis kvėpavimo takų ligomis sergantys žmonės, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės bei aktyvia veikla atvirame ore užsiimantys žmonės.

Vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui.

 Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbus ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus, keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.

Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.

Siekdami sumažinti išmetamų teršalų kiekį ribokite automobilio naudojimą, važiuokite viešuoju transportu, jei tai įmanoma - eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu. Kai variklis karštas ar įjungtas, stenkitės statyti automobilį pavėsyje, venkite perpildyti kuro baką ir išlieti kurą. Naudokite vandens pagrindu arba mažai tirpiklių turinčius dažus, klijus ir lakus. Jei jums reikia naudoti tirpiklių pagrindu pagamintus produktus, laikykite pakuotę uždarytą.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras