Organizmo atšaldymas po gaivinimo pagerina ligonių prognozę(2)

Organizmo atšaldymas, arba vadinamoji terapinė hipotermija, efektyviai naudojama pacientų gydymui po reanimacijos ir pagerina prognozę, o ypač neurologinę būklę atsigaunant po ligos. Nuo 2002 metų šis gydymo metodas yra įtrauktas į visas rekomendacijas. Pradžioje metodas buvo rekomenduojamas tik pacientams, kurie buvo gaivinami dėl sutrikusio širdies rimto, tačiau vėliau jis išplėstas ir taikomas visiems sėkmingai reanimuotiems ligoniams.

Ligonio organizmas atšaldomas iš vidaus, skiriant šaltus tirpalus infuzijomis arba iš išorės specialiais šaldančiais čiužiniais ir antklodėmis. Paciento kūno temperatūra 24 val. palaikoma 33-34 C. Praėjus šiam laikui organizmui leidžiama pačiam lėtai sušilti iki normalios temperatūros. Būtent šioje fazėje stebimi pavojingi nepageidaujami šio metodo poveikiai – širdies ritmo sutrikimai, kraujavimai, infekcinės komplikacijos.

Miunsterio universitetinėje klinikoje atliktas tyrimas pacientų, kuriems taikyta gydomosios hipotermijos procedūra nuo 2005 iki 2011 metų. Siekta išsiaiškinti, kiek šis metodas pavojingas ir kuriems pacientams jo nereikėtų taikyti.

Rezultatai parodė, jog metodas saugus ir neturi jokių absoliučių kontraindikacijų. Iš daugiau nei šimto stebėtų pacientų tik vienam išsivystė pavojingas širdies rimto sutrikimas, trim pacientams stebėti kraujavimai, dėl kurių reikėjo skirti kraujo preparatų transfuzijas.

  Tyrimo autoriai apibendrindami teigia, jog gydomoji hipotermija po reanimacijos yra veiksmingas gydymo metodas, neturintis absoliučių kontraindikacijų ir nesukeliantis sunkių komplikacijų.

  Aišku, jog tiriamieji pacientai jau serga viena ar kita sunkia liga. Dėl širdies ritmo sutrikimų pavojaus pacientus rekomenduojama atidžiai stebėti hipotermijos procedūros metu ir mažiausiai parą po jos, registruojant elektrokardiogramą ir elektrolitų rodiklius kraujuje.

Lietuvoje – tik skinasi kelią

Lietuvos anesteziologų–reanimatologų draugijos pirmininkas prof. Juozas Ivaškevičius “Vakarų Lietuvos mediciną” patikino, jog Europoje rekomendacija po gaivinimo taikyti hipotermiją patvirtinta praeitų metų pabaigoje, o po ilgokų svarstymų bei diskusijų buvo įtraukta į naujus gaivinimo standartus ir Lietuvoje.

„Tai rekomendacinio pobūdžio siūlymas,  bet tam tikromis situacijomis šis būdas gali būti efektyvus“, – į detalius aiškinimus nesileido profesorius. Jis tik pabrėžė, jog būdas žinomas ir Lietuvoje taikomas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Reanimacijos-anesteziologijos skyriaus vedėjas Egidijus Guogis abejojo, ar hipotermija po gaivinimo Lietuvoje taikoma – nebent didžiosiose klinikose pradėta tai daryti. Mat tam reikia turėti „įrangos“ – kad ir tų šaldomų čiužinių, ir nesą taip lengva įgyvendinti. Jo nuomone, tai gali būti taikoma nebent po kai kurių operacijų, bet jokiu būdu ne po kiekvieno gaivinimo.

 Be to, tai, - svarstė jis, - esąs dar eksperimentinis būdas, ir nesą įrodyta, kad po kiekvieno gaivinimo taikyti yra efektyvu.

 Tačiau organizmo hipotermija, - informavo E. Guogis, - jau seniai taikoma atliekant kai kurias operacijas – galvos smegenų, širdies – siekiant priversti organizmą dirbti „tausojančiu režimu“, t.y. kai reikia sumažinti organizmo poreikį deguoniui ir maisto medžiagoms.

 „Kuo žemesnė temperatūra – tuo lėtesnė medžiagų apykaita. Kuo lėtesnė medžiagų apykaita – tuo ląstelėms mažiau reikia gyvybinių syvų – deguonies, maisto medžiagų“, - aiškino jis.

 Taip pat kūnas esą šaldomas, kai žmogus labai karščiuoja ir kitais būdais sumažinti temperatūros neįmanoma. Tuomet skiriami šalti tirpalai arba ant magistralinių kraujagyslių dedami ledai.

 vlmedicina.lt