Neturime vaistų vartojimo kultūros

Toksikologai ne vienerius metus kalba apie paracetamolio toksiškumą. Gerus 50 metų tai yra nuodas Nr. 1, nusinešęs daugiausiai gyvybių. Ir tai sakau drąsiai, remdamasis tyrimais ir medicinine praktika. Gerai, kad vėl imta kalbėti apie šio vaisto vartojimo dozes, jų sumažinimą.

Manau, kad mūsų šalyje sprendimas dėl dozių mažinimo gali būti realizuotas tik po kokių 5-6 metų. Turime būti realistai ir suvokti, kad paracetamolio pardavimai savo kiekiais ir uždirbamais pinigais, matyt, prilygsta kokiam naftos verslui. Ta pramonė stengsis, kad Europoje niekas nepasikeistų.

O kol kas turime daugiau kalbėti apie lietuvių vaistų vartojimo kultūrą. Tautiečiai turi didelį pomėgį gydytis patys, nesulaukę norimo efekto nuo pačių sau paskirto vaisto, jie geria dar vieną tabletę ir dar... Mes labai dažnai matome savo skyriuose tokius savigydos perdozavimo atvejus.

Kita vertus, kalbėjimas apie vaisto toksiškumą visuomet turi vieną grėsmę – tai gali būti panašu į „receptą“ savižudžiui. Atsimenu vieną publikaciją šalies spaudoje, kur buvo tiksliai parašyta, kiek reikia išgerti paracetamolio ir kiek laiko praleisti namie, kad būtų garantuotas mirtinas efektas. Ir visai greitai į skyrių atvežamos dvi moterys, kurios „laikėsi instrukcijos“, aprašytos spaudoje. Perprasti savižudžio psichologiją šiuo atveju nėra sudėtinga – tiesiog nereikia viešai pateikinėti tų „receptų“. O jei dar bus sumažintos toksiškų vaistų dozės, jų galimybės pakenkti sau mažės. Kartu  gal ir tų poelgių bus mažiau.

Manau, žmonėms reikėtų drąsiau kalbėtis su vaistininkais, nustoti dejuoti dėl eilių pas gydytojus, atsėdėti ir gauti profesionalią konsultaciją dėl vartojamų medikamentų, jų derinių ir pašalinių efektų. Vaistus reikia mokėti vartoti ir jų vartojimas irgi yra kultūros dalykas.

Užrašė Daiva Ausėnaitė