Net ir vienas apelsinas per dieną mažina insulto riziką, o greipfrutai tinka ne visiems

 Moterys, dažnai ir reguliariai vartojančios flavanonus, turi mažesnę riziką sirgti insultu – tokios išvados skelbiamos naujausiame medicininio žurnalo apie insultą “Stroke” numeryje. Flavanonų, kurie priklauso flavonoidų grupei,  daug randama apelsinuose, greipfrutuose ir kituose citrusiniuose vaisiuose.

  Rečiau sirgo insultu

 A. Cassidy iš East Anglia universiteto  Norwich’e  (Anglija)  atliko 7 tūkst. moterų, dalyvavusių Nurses` Health Study tyrime, analizę. Stebėjimo laikotarpis – 14 metų. Per šį laikotarpį moterys, kurių dietoje buvo gausu flavonoidų, penktadaliu (19 proc.) rečiau sirgo insultu.

 Ankstesnių studijų rezultatai rodė, kad vitaminas C, esantis citrusiniuose vaisiuose, mažino insulto riziką, tačiau A. Cassidy nepastebėjo vitamino C teigiamos įtakos insultų skaičiaus mažėjimui.

 Dauguma moterų, dalyvavusių studijoje, pažymėjo, kad pagrindinis flavanonų šaltinis buvo apelsinų ir greipfrutų sultys (63 proc.). Studijos autoriai mano, kad pačių vaisių valgymas gali būti dar naudingesnis nei šių vaisių sultys. Ypač turint omeny tai, kad komerciškai gaminamose sultyse paprastai būna daug cukraus, kuris nėra naudingas organizmui.

 Flavanonai yra viena iš šešių flavanoidų rūšių. Visi flavonoidai yra naudingi organizmui. A. Cassidy vadovaujama grupė taip pat tyrė, ar bendras flavonoidų kiekis turi įtakos galimybei sirgti insultu, tačiau šiuo atveju jokio ryšio nepastebėta.  Galimybę sirgti insultu mažino tik flavanonai – viena flavonoidų rūšių.

 Kodėl tik flavanonai mažina insulto riziką, kol kas nėra galutinai aišku. Eksperimentiniuose darbuose nustatyta, kad du flavanonai (neringeninas ir hesperetinas) pasižymi neuroprotekciniu poveikiu ir atpalaiduoja azoto oksidą, vieną iš stipriausių antiaterogenikų ir kraujagyslės saugančių medžiagų. Šios medžiagos taip pat pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu.

Pasižymi skirtingu sveikatinančiu poveikiu

„Flavanoidai – grupė įvairių fenolio struktūrą turinčių medžiagų, natūraliai randamų daugelyje vaisių, daržovių, arbatoje ir kitame  augaliniame maiste. Flavonoidai skirstomi į kelias klases: flavanoliai (svogūnai, brokoliai, arbata), flavonai (petražolės, salierai, ramunėlių arbata, mandarinai), flavanonai (citrusiniai), flavan-3-oliai (kakava, juodas šokoladas, obuoliai, vynuogės, raudonas vynas, žalia ir juoda arbata), antocianinai (mėlynės, spanguolės, juodieji serbentai ir kt uogos), isoflavonai (soja).   Įvairūs flavonoidai pasižymi skirtingu sveikatinančiu poveikiu: priešuždegiminiu,  priešvėžiniu, saugančiu nuo širdies ir kraujagyslių ligų, antiosteoporoziniu, priešvirusiniu“, - papasakojo dietologė Žana Antonova.

Daro poveikį vaistų pasisavinimui

 Tačiau gydytoja pamini dar vieną flavonoidų, esančių greipfrutuose, savybę, dėl kurios kai kuriems asmenims patariama šių vaisių ir jų sulčių vengti.

  „Greipfruto sultyse esantys flavonoidai slopina citochromo P450 izofermentą CYP 3A4, esantį plonųjų žarnų sienelės ląstelėse bei kepenų ląstelėse, kuris skaldo rezorbuotą vaistą. Dėl to nesuskaldyto vaisto daugiau patenka į kraują, taigi padidėja jo maksimali koncentracija, o kartu ir veikimas bei galimybė pasireikšti šalutiniams poveikiams. Kiek padidėja nesuskaldyto vaisto koncentracija kraujuje,

priklauso nuo to, kokią jo dalį suskaldo fermentas CYP 3A4. Jei jis skaldo tik nedidelę vaisto dalį, tai vaisto koncentracija padidėja daugiau nei tais atvejais, kai skaldo didelę vaisto dalį. Pvz., išgėrus 5 mg felodipino, jo pasisavinimas padidėja vidutiniškai 284 proc., o išgėrus 10 mg nifedipino – vidutiniškai 134 proc. Pastebėta, jog atskirų asmenų CYP 3A4 aktyvumas nevienodas. Manoma, jog jis yra aktyvesnis moterims. Kai dėl vaisto metabolizmo susidaro veiklieji vaisto metabolitai, pvz., losartano (E 3174), tai, blokavus CYP 3A4, losartano veikliojo metabolito susidaro mažiau ir dėl to susilpnėja hipotenzinis losartano veiksmingumas. Greipfruto sultys taip pat aktyvuoja P-glikoproteiną, kuris yra plonųjų žarnų enterocituose ir, jam veikiant, vaistas, patekęs į enterocitą, iš jo grąžinamas atgal į plonųjų žarnų spindį. Dėl to sumažėja vaisto rezorbcija iš žarnyno (losartanas, digoksinas) ir vaisto poveikis“, - pasakojo ji.

 Vaistai, sąveikaujantys su greipfrutais

 -          antihipertenziniai (filodipinas, nifedipinas, nimodipinas, nicardipinas, isradipinas). Suvalgius greipfrutą ar išgėrus jo sulčių, sustiprėja kraujospūdį mažinantis šių vaistų poveikis;

-           imunosupresantai (cyclosporine, tacrolimus);

-          antihistamininiai (astemizole);

-          proteazių inhibitoriai (saquinavir);

-           lipidų kiekį mažinantys (atorvastatin, lovastatin, simvastatin - padidėja šių vaistų pasisavinimas ir galimybė pasireikšti šalutiniams vaistų poveikiams, pvz., raumenų pažeidimui (rabdomiolizei) ir dėl to išsivysčiusiam ūminiam inkstų funkcijos nepakankamumui. Ypač stipri greipfruto sulčių sąveika su lovastatinu ir simvastatinu;  

-          antidepresantai (buspirone, diazepam, midazolam, triazolam, zaleplon, carbamazepine, clomipramine, trazodone). Greipfruto sultys sustiprina šių vaistų toksinį poveikį.

        -     vaistai, plečiantys varpos kraujagysles, vartojami erekcijos sutrikimui gydyti: sildenafilis, tadalafilis, vardenafilis. Greipfruto sultys sustiprina šių vaistų kraujagysles plečiantį poveikį, kuris dar daugiau padidėja, jei po to pavartojama ir nitratų. Dėl to parausta veidas, ima skaudėti galvą ir smarkiai sumažėja arterinis kraujo spaudimas.

vlmedicina.lt

 Šaltinis

 Cassidy A, et al "Dietary flavonoids and risk of stroke in women" Stroke 2012; DOI: 10.1161/STROKEAHA.111.637835.