Neįtikėtinai jautri gyvūnų uoslė: užuodžia ne tik vėžio ląsteles, bet ir skirtingas jo rūšis
Tarptautinį projektą vykdžiusiai mokslininkų komandai, vadovaujamai neurobiologijos ir zoologijos profesoriaus Giovanni Galizia, pavyko pirmą kartą pademonstruoti vaisinių muselių gebėjimą atskirti vėžines ląsteles nuo sveikų ląstelių, naudojantis uoslės organais.
Straipsnyje, publikuotame tarptautiniame mokslo žurnale „Scientific Report“, tyrėjai iš Konstanco universiteto (Vokietija) ir La Sapienza universiteto (Italija) aprašo, kaip galima užfiksuoti transgeninių vaisinių muselių Drosophilae uoslės receptorių suaktyvėjimą, sukeliamą tam tikro kvapo. Tyrėjai pabrėžia, kad šis metodas leidžia ne tik atskirti vėžines ląsteles nuo sveikų ląstelių, bet ir suskirstyti į smulkesnius pogrupius skirtingo tipo vėžines ląsteles.
Profesoriaus Giovanni Galizia teigimu, ypač įspūdinga tai, kad šio tyrimo metu laboratorijoje pavyko panaudoti neįtikėtinai jautrią gyvūno uoslę, su kuria lygintis negali tyrimuose naudojamos elektroninės nosys ar dujų chromatografija. Natūralūs uoslės receptoriai geba geriau užfiksuoti net mažiausius kvapo skirtumus, kurie egzistuoja lyginant sveikas ir vėžines ląsteles. Šis faktas jau buvo pademonstruotas eksperimentuose naudojant šunų uoslę.
Tyrimą atlikusi mokslininkų komanda atkreipė dėmesį į tai, kad kiekviena kvapo molekulė sudirgina vaisinės muselės uoslės organų receptorius, tokiu būdu yra aktyvuojami uoslės organuose esantys neuronai. Tyrėjų naudojamas metodas parodo, jog skirtingos kvapo molekulės sukuria skirtingus aktyvuotų neuronų vaizdinius, o jų švytėjimas yra matomas mikroskopo pagalba. Eksperimento metu penkių skirtingų tipų krūties vėžio ląstelės buvo analizuojamos ir lyginamos su sveikomis ląstelėmis, tokiu būdu buvo gauti ženkliais skirtumais pasižymintys suaktyvėjusių neuronų vaizdiniai.
Tyrime dalyvavusi Alja Lüdke iš Konstanco universiteto teigia, jog taikant šį metodą galima ne tik atskirti vėžines ląsteles nuo sveikų, bet ir suskirstyti vėžines ląsteles į smulkesnius pogrupius, nes šių ląstelių skleidžiamas kvapas skiriasi, o vaisinių muselių uoslės receptoriai geba šį skirtumą užfiksuoti.
Mokslininkų komanda džiaugiasi, jog natūralių uoslės receptorių jautrumas gali padėti atrasti pigų, greitą ir efektyvų būdą, leisiantį identifikuoti vėžines ląsteles gerokai anksčiau nei galima tą padaryti pasitelkus šiuolaikinę medicininę vizualizaciją (diagnostiką).
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
Susiję straipsniai
