Nauji duomenys apie makšties mikroflorą pagerins ligų diagnostiką ir gydymą

Pasirodo, moterų makšties mikroflora labai skiriasi. Šie skirtumai yra susiję su menstruaciniu ciklu ir seksualiniu moters aktyvumu. Šie duomenys pakeitė požiūrį į makšties mikroflorą, kuris buvo pagrįstas senais diagnostiniais metodais. Standartinis tepinėlio ar pasėlio iš makšties vertinimas neretai eliminuodavo bakterijų įvairovės galimybę.

Dinaminės makšties mikrofloros permainos

Moterų makšties ekosistema nėra vienoda. Kai kurioms moterims būdinga stabili makšties mikrofloros sudėtis, kitų ji  linkusi keistis per gana trumpą laiką.  Kaita priklauso nuo menstruacinio periodo ir seksualinio aktyvumo.

Ilgai buvo manoma, kad Lactillus rūšies bakterijos, produkuojančios  pieno rūgštį ir sudarančios  rūgščią makšties terpę, apsaugo ją nuo infekcijos. Tačiau tyrimų rezultatai verčia tuo suabejoti, nes ne visada makšties terpės rūgštingumas ar bakterijų disbalansas lėmė infekcijos simptomus.

Naudojant makšties bakterijų RNR genomines technologijas buvo analizuojami 32 sveikų moterų makšties tepinėliai, kurie buvo imami 16 savaičių turint tikslą stebėti juose bakterijų kaitą.

Daugeliui moterų nustatyta viena iš penkių bakterijų grupių, pasižyminčių specifine sudėtimi ir kiekiu tam tikrais laiko intervalais. Trijose iš jų dominavo Lactobacillus crispatus, gasseri ir iners grupė. Kitos grupės buvo labiau heterogeniškos. Vienoje jų, be laktobacilų, buvo daug anaerobinių bakterijų, tokių kaip Anaerococcus, Corynebacterium, Finegoldia ar Streptococcus. Kitoje - Atopobium kartu su Prevotella, Parvimonas, Sneathia, Gardnerella, Mobiluncus ir Peptoniphilus.

 Tyrimas parodė, kad makšties bakterijų kolonizacija per tam tikrą laiką buvo kompleksinė ir iš dalies individualizuota. Daugeliui moterų buvo nustatyti žymūs makšties mikrofloros pasikeitimai per vienodai trumpą laiko tarpą, nors  kitoms floros sudėtis buvo stabili ir netgi prognozuojama.

Menstruacinis ciklas, o ypač seksualinis moterų aktyvumas turėjo įtakos makšties mikrofloros sudėčiai ir kaitai.

Manoma, kad nauji duomenys padės detalizuoti kai kurių moteris varginančių negalavimų kilmę, pagerinti jų diagnostiką ir individualizuoti gydymą.

Dažniausi skundai susiję su makšties uždegimu

Gydytoja akušerė ginekologė Rita Banevičienė „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo, kad bene dažniausiai moterys  pas gydytoją ginekologą apsilanko dėl makšties uždegimo -  kolpito.

„Jo kilmė labai skirtinga ir priklauso nuo pacienčių amžiaus, gretutinių ligų ar naudojamų medikamentų. Paprastai iš karto galima numanyti, jog reprodukcinio amžiaus moteris skųsis lytiškai perduodamu kolpitu, kontraceptikus vartojančioms dažnesnis bus grybelinis uždegimas, o vyresniosios negaluos dėl estrogenų stokos. Nepaisant to, kad tai labai dažnas negalavimas, diagnostikos metodai kolpitui nustatyti: makšties išskyrų tepinėlis, rečiau pasėlis, - gana rutiniški ir per daugelį metų mažai keitėsi. Gal todėl, kad tyrimų ir analizės šioje sferoje buvo labai maža. Beveik perversmu galima laikyti bakterinės vaginozės sąvokos pasirodymą, kuris iš esmės pakeitė požiūrį į makšties florą, kaip moters visos mikrobinės ekosistemos dalį, o jos balanso pasikeitimus - kaip ligos išraišką“, - pasakojo gydytoja.

Faktą, jog daugelis kolpitų yra labai atkaklūs ir sunkiai pagydomi, R. Banevičienės nuomone,  galima paaiškinti žinių stoka.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Gajer P, et al "Temporal dynamics of the human vaginal microbiota" Sci Trans Med 2012; DOI: 10.1126/scitranslmed.3003605.