Naujas žingsnis kovoje su ŽIV – genų terapija
Stanfordo mokslininkai atrado būdą, kaip mūsų imuniteto ląsteles paversti atspariomis žmogaus imunodeficito virusui (ŽIV). Tam jie panaudojo „molekulines žirkles“, kurios gali įterpti atsparumą ŽIV suteikiančių genų seką į T limfocitus – mums imunitetą suteikiančias ląsteles, kurias ir puola ŽIV.
„Naudodami šią strategiją mes galime sukurti ląsteles, atsparias abiem pagrindiniams ŽIV tipams“, - teigia medicinos mokslų daktaras ir Stanfordo profesorius Matthew Porteus. Kadangi ŽIV virusas greit mutuoja, dabar jo gydymui naudojamas vaistų kokteilis, kovojantis su virusu visose jo evoliucijos stadijose. Mokslininkai tikisi, kad T limfocitų genų terapija turės tokį patį poveikį ir ateityje pakeis ŽIV gydymą vaistais. Žinoma, kol kas viskas buvo atlikta tik laboratorijoje, todėl, norint įsitikinti, kad terapiją galima taikyti ligoniams, reikės papildomų tyrimų.
ŽIV virusas į T limfocitus patenka per vieną iš dviejų baltymų, vadinamų CCR5 ir CXCR4. Labai nedidelis skaičius žmonių turi CCR5 mutaciją, kuri daro juos natūraliai atspariais ŽIV. Iki šiol mokslininkai mokėjo tik imituoti šią mutaciją naudodami baltymą, kuris deaktyvuoja CCR5 receptorius, taip užkirsdamas kelią virusui. Dabar Stanfordo mokslininkai išmoko į abu ŽIV puolamus baltymus įterpti genus, suteikiančius ląstelėms atsparumą infekcijai. Naudojant abu šiuos būdus, sukuriama dviguba apsauga nuo ŽIV.
„Atsparumas ŽIV sergančio žmogaus visiškai neišgydytų, tačiau suteiktų jam apsaugą nuo visiško imuniteto netekimo“, - teigia mokslininkai. Jie ketina tęsti tyrimus išbandydami šią techniką su iš AIDS sergančių pacientų paimtais T limfocitais, o vėliau ir su gyvūnais. Porteus tikisi, kad po keleto metų galės pradėti klinikinius tyrimus. Nors toks gydymas būtų sudėtingas, jis padėtų žmonėms išvengti priklausomybės nuo dabar naudojamų vaistų, turinčių daug šalutinių poveikių.
Mokslininkas taip pat tikisi kada nors pritaikyti šią techniką gydant kitas ligas, tokias kaip pjautuvinė anemija.
Susiję straipsniai
