ataNaujas požiūris užtikrinant gyventojų apšvitos stebėseną

 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-6 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras patvirtino 2012–2016 metų Gyventojų apšvitos stebėsenos (monitoringo) programą. Šios programos paskirtis – vertinti šalies gyventojų gaunamą apšvitą nuo įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius poreikius, stebėti šios apšvitos kaitos tendencijas bei teikti rekomendacijas jos mažinimui. Vykdant šią programą taip pat siekiama užtikrinti visuomenės sveikatos saugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir sumažinti vėžinių susirgimų bei genetinių pakitimų išsivystymo tikimybę. Radiacinės saugos centrui pavestas Gyventojų apšvitos stebėsenos programoje numatytų priemonių vykdymas.

Genetinių pakitimų grėsmė 

 Žmonės yra nuolat veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią skleidžia įvairūs šaltiniai – kosminė spinduliuotė, radionuklidai, esantys grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, radioaktyviosios radono dujos, patenkančios į pastatų vidų iš žemės gelmių, radionuklidai, pasklidę aplinkoje po branduolinės energetikos objektų avarijų. Taip pat žmonės yra veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės diagnozuojant ligas arba gydant tam tikrus susirgimus ir kt. Nepagrįsta apšvita jonizuojančiąja spinduliuote gali pabloginti sveikatos būklę bei gyvenimo kokybę. Net ir įprastinėmis gyvenimo sąlygomis gyventojų gaunama apšvita gali sukelti vėžinius susirgimus bei genetinius pakitimus.

 Gyventojų apšvitos vertinimą bei nuolatinę stebėseną reglamentuoja tarptautiniai susitarimai, kuriuos yra ratifikavusi ir Lietuva. Branduolinio saugumo bei Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos įpareigoja kiekvieną šalį imtis reikiamų priemonių užtikrinant, kad visose veiklos stadijose jonizuojančioji spinduliuotė, sukeliama branduolinės energetikos įrenginio ar susidariusių atliekų, darbuotojams ir gyventojams būtų kuo mažesnė, ir kad joks asmuo negautų didesnės apšvitos dozių, negu valstybėje nustatytos ribinės dozės.

 EURATOM sutarties 35, 36 ir 37 straipsniai įpareigoja valstybes nares laikytis pagrindinių saugos reikalavimų vykdant veiklą su šaltiniais, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio bei vykdyti apšvitos stebėseną. Gyventojų apšvitos stebėsenos svarbą akcentuoja bei stebėseną vykdyti įpareigoja ir Europoje patvirtintų dokumentų nuostatos – 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartus, ir 1997 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 97/43/Euratomas dėl sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės pavojaus, susijusio su asmenų medicinine apšvita.

Medicininė apžiūra - viena pagridninių apšvitos veiksnių 

 Pasaulyje atlikta daug ir didelės apimties jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos tyrimų ir vertinimų. Visa tai apibendrinta ir pateikta Jungtinių Tautų Mokslo komiteto jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui tirti (UNSCEAR) leidiniuose, kuriuose konstatuojama, kad didžiausią gyventojo apšvitą lemiantys veiksniai – gamtinė apšvita ir medicininių procedūrų metu gaunama

apšvita.

 Lietuvos gyventojų apšvitą apsprendžia tie patys veiksniai – gamtinė ir medicininė apšvita. Kiti apšvitą lemiantys veiksniai – profesinė apšvita, apšvita dėl radionuklidų išmetimų į aplinką iš šaltinius naudojančių objektų, radionuklidų maiste, geriamajame vandenyje turi mažesnę įtaką gyventojo gaunamai apšvitai. Lietuvoje, kurioje Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro duomenimis nuolat dirbama su daugiau kaip 16 tūkstančių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, gyventojų gaunamos apšvitos stebėsena yra viena aktualiausių visuomenės sveikatos stebėsenos sričių.

Sukurs vieningą sistemą 

 Anksčiau apšvitos stebėsena buvo vykdoma atskirais fragmentais ir atskirose institucijose, nebuvo vieningos sistemos, kuri sujungtų visas grandis. Remiantis patvirtinta programa, bus sukurta vieninga gyventojų gaunamos apšvitos stebėsenos sistema bei formuojama sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės politika. Apšvitos vertinimas apims visas gyventojo gaunamos apšvitos sudedamąsias dalis, bus vertinami įvairių institucijų teikiami radiologinių tyrimų, atliekamų pagal teisės aktų reikalavimus, duomenys.

 Vykdant šią programą kiekvienais metais bus surinkti, susisteminti ir analizuojami radiologinių tyrimų duomenys. Taikant pasaulyje pripažintą metodologiją radiologinių tyrimų duomenų pagrindu bus įvertinta gyventojų gaunama gamtinė, medicininė, profesinė ir avarinė apšvita pagal atskiras amžiaus grupes bei lytį. Naudojant rizikos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės vertinimo kriterijus, bus įvertinta rizika gyventojams nuo gautos apšvitos išsivystyti vėžiniams susirgimams bei, taikant optimizavimo metodus, parengtos rekomendacijos gyventojų gaunamos apšvitos ir poveikio sveikatai mažinimui.

 Gyventojų apšvitos stebėsenos programa leis kompleksiškai įvertinti ir užtikrinti visuomenės sveikatą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Radiacinės saugos centras