Naująją magnetinio rezonanso aparatūrą labiausiai įvertins nestandartinių formų pacientai (4)
Vakarų Lietuvos regiono gyventojams, tikėtina, nebereiks pusmetį laukti eilės magnetinio rezonanso tyrimams atlikti. Mat nuo sausio 26 dienos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėjo veikti nauja aparatūra, leidžianti procedūras atlikti greičiau.
Informatyviai diagnozuoja
Trečiadienį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) pristatyta branduolinio magnetinio rezonanso (BMR) aparatūra, kuria atliekamas neinvazinis tyrimas, naudojant magnetines ir radijo bangas vidaus organų vaizdams gauti. Naujas pirkinys pakeis senąją 12 metų naudotą BMR aparatūrą, kuri, anot vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio, verta tik nurašyti. Tačiau, jei tik įmanoma, bus mėginama ją sutvarkyti, kad įstaiga turėtų ją kaip rezervinę.
BMR aparatūra Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dažniausiai atliekami galvos smegenų, kraujagyslių tyrimai, sąnarių, trečioje vietoje – pilvo auglių.
BMR tyrimas labai informatyviai diagnozuoja įvairių organų gerybinius ar piktybinius auglius, įvertina jų išplitimą – metastazes; sukuria širdies ir kraujagyslių bei jas supančio audinio vaizdus. Taip diagnozuojamos įgimtos širdies ligos ydos ar širdies raumens defektai, atsiradę po infarkto, sergant krūtinės angina. Šis tyrimas leidžia tiksliai diagnozuoti ankstyvųjų stadijų smegenų insultus, smegenų kraujagyslių sutrikimus, aneurizmas. Tyrimas leidžia matyti pažeistą smegenų audinį, sergant išsėtine skleroze, stebėti smegenų audinio pokyčius. Aparatas tiria ir raumenis, sąnarius, meniskus, sausgysles, raiščius, kaulų čiulpus, stuburą, vidaus organus (kepenis, tulžies pūslę, kasą, blužnį, inkstus, antinksčius, šlapimo pūslę, prostatą, gimdą, kiaušides).
Įvertins neurochirurgai
Pasak KUL Radiologijos skyriaus vedėjo Igorio Kniaževo, labiausiai nauja aparatūra pagelbės neurochirurgams. Demonstruodamas 3D ir 4D formato galvos smegenų vaizdus, daktaras aiškino, kad nuo šiol chirurgai aiškiai žinos, tarkim, kurias kraujagysles spaudžia navikas.
Naująjį ligoninės pirkinį turėtų įvertinti ir uostamiesčio krepšininkai. Mat atliekant tyrimus senuoju aparatu jiems tekdavo susidurti su nepatogumais dėl savo išskirtinio ūgio. „Kai senąja aparatūra krepšininkams prireikdavo atlikti kojos tyrimą, tekdavo jo galvą padėti ant kėdės, - šypsojosi I. Kniaževas. – Naujos aparatūros ir diametras didesnis – siekia 70 cm, o senosios buvo tik 60 cm. Tad stambesnio sudėjimo žmonėms net negalėdavome atlikti tyrimų. Reikėjo tirti Ramūnui Vyšniauskui petį, bet jis niekaip netilpo, o naujoje aparatūroje žmonės net galės atsigulti ant šono. Stalo pajėgumas – 250 kg“.
Kitas naujojo pirkinio pranašumas – tylus darbas. „Dirbant su senąją aparatūra iš garso ir žindavome, kad tyrimas jau baigtas. Tas triukšmas net gąsdindavo žmones, ypač – vaikus. O ši aparatūra dirba tyliai“, - kalbėjo radiologas.
Tinka ir nėščiosioms
Kaip veikia BMR aparatūra? Įrenginys generuoja stiprų magnetinį lauką, kuris sąveikauja su organizme esančiais vandenilio (kartais – kitų elementų, turinčių nelyginį protonų ir neutronų skaičių) branduoliais. Sužadinti vandenilio branduoliai generuoja atitinkamą signalą, kuris sugaunamas specialiais imtuvais ir apdorojamas kompiuteriu. Kompiuteris suformuoja dvimatį ar trimatį vaizdą.
Naudojant BMR
įmanoma gauti beveik visų kūno audinių vaizdus. Audiniai, kurių sudėtyje yra nedaug vandenilio atomų, (pvz., kaulai) matomi tamsūs, o audiniai, kuriuose jų daug (pvz., riebalinis audinys) atrodo šviesesni. Tyrimai parodo tikslų ir detalų vidaus organų struktūros vaizdą, padedantį gydytojams greitai nustatyti galvos ir nugaros smegenų, veido ir kaklo, vidaus (pilvo, dubens) organų, galūnių, sąnarių, kraujagyslių ir minkštųjų audinių būklę, jų pakitimus.
BMR tyrimas neskausmingas, nesukelia jokių pojūčių ir, pasak ligoninės vadovo, saugus tiek pacientui, tiek gydytojui. „Net yra atlikti moksliniai tyrimai, kad iš medikų vieni ilgiausiai gyvenančių – radiologai“, - tvirtino V. Janušonis. Rentgeno spinduliai šio tyrimo metu nėra naudojami, todėl šis tyrimas gali būti kartojamas tiek kartų, kiek reikia. Juo galima tirti ir nėščias moteris, išskyrus pirmąjį nėštumo trimestrą.
Labai brangus tyrimo metodas
Tačiau BMR tyrimas turi ir savų minusų – tai labai brangus tyrimo metodas, Lietuvoje prieinamas tik didžiosiose klinikose ir atliekamas tik esant griežtoms indikacijoms. „BMR aparatūrą dar turi Kauno ir Santariškių klinikos, bet medicininė įranga, kaip ir kompiuteriai – labai greitai sensta, sukuriamos dar modernesnės. Tad šiandien mūsų BMR aparatūra yra moderniausia šalyje, bet tik šiandien – kas bus rytoj, nežinia, - sakė V. Janušonis. – O mūsų įstaigoje atliekami tyrimai ir Klaipėdos jūrininkų bei Vaikų ligoninių pacientams“.
Tyrimas trunka ilgai – nuo 20 minučių iki 1,5 val. Tyrimo metu pacientui negalima judėti, todėl jis netinka neramiems žmonėms ir itin judriems vaikams. „Tačiau su nauja aparatūra tyrimo trukmė turėtų sutrumpėti apie 30 proc., nes naudojamos tobulesnės ritės ir naujos tyrimų programos, leidžiančios atlikti iš karto viso kūno tyrimą, o ne dalimis, kaip buvo iki šiol“, - sakė I. Kniaževas.
Eilė iki birželio
Naujasis 1,5 Teslos pajėgumo „Siemens“ firmos BMR įrenginys „Magnetom AERA“ ligoninei atsiėjo apie 4,9 mln. Lt.
BMR tyrimų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama kasmet vis daugiau: 2002 m., kuomet buvo pastatyta, šiandien vadinama jau atgyvenusia, aparatūra – 425, 2006 m. – 1133, pernai – 2308. Šiuo metu pacientų eilė ambulatoriniam BMR tyrimui nusidriekusi iki birželio mėnesio pabaigos, nors kasdien skiriamos keturios vietos.
V. Janušonio teigimu, daugiausia BMR tyrimų pasaulyje atlieka Jungtinės Amerikos Valstijos. Čia 100 tūkstančių gyventojų tenka net dvi tokios aparatūros, Europos Sąjungoje – viena, Lietuvoje – viena aparatūra pusei milijono. „2008 m. ES išleido direktyvą, kad 100 tūkst. gyventojų turi tekti ne mažiau kaip viena BMR aparatūra“, - sakė gydytojas.
Ligita Sinušienė
ligita@vlmedicina.lt
