Moksleivių sveikatos tikrinimas: ar užtenka karto per metus?

Kasmet prieš rugsėjo pirmąją vis svarstomas profilaktinio moksleivių sveikatos patikrinimo klausimas. Nepatenkinti tėvai tai vadina nereikalingu formalumu, sudarančiu eiles poliklinikose ir gaišinančiu jų laiką. Visuomenės sveikatos specialistai mano kitaip: nežinant gydytojo išvadų, kartais gali iškilti grėsmė ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Gydytojai sako, jog reikėtų keisti tikrinimo normas. O sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė neseniai prakalbo apie tai, kad vaikų sveikatą reikėtų tikrinti net du kartus per metus.

Reklama

Gyvybiškai svarbu

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Gricienė portalui sakė, jog labai svarbu suprasti, koks šis patikrinimas svarbus.

„Tėveliai dažnai tai laiko nereikalingu formalumu. Tačiau šis patikrinimas tikrai labai svarbus. Vaikai visą dieną praleidžia mokykloje. Turėdami pažymą, mokytojai gali paskirti sveikatos būklę atitinkantį fizinį krūvį, atsižvelgti į maitinimo ypatumus ir pan. Be to, taip galima užbėgti ligai už akių, - įsitikinusi A. Gricienė. – Kita vertus, kai kuriais atvejais tai gali būti gyvybiškai svarbu. Tarkim, per pamoką dėl alergijos ūmiai sutrinka sveikata. Žinant gydytojo išvadas ir rekomendacijas, galima suteikti tinkamą pagalbą“.

Sukurta sistema

Vilniaus Centro poliklinikos Vaikų skyriaus vedėja gydytoja Laimutė Šumskienė portalui VLMEDICINA.LT pasakojo, kad jų poliklinikoje eilių dėl profilaktinio moksleivių sveikatos patikrinimo nėra.

“Mes per daugelį metų sukūrėme sistemą, kuri leidžia išvengti eilių prieš rugsėjo pirmąją. Moksleiviai pas gydytojus lankosi balandžio ar gegužės mėnesį, kai sumažėja sergamumas, o mes jau turime laiko profilaktikai”, - pasakojo gydytoja, pridūrusi, jog dažniausiai pirmokėlius tėvai atveda ir dar anksčiau, žiemą.

Pasak gydytojos, ankstyva profilaktinė apžiūra gera ir tuo, jog jei randama sveikatos sutrikimų, yra pakankamai daug laiko iki mokslo metų pradžios juos pašalinti.

Diferencijuoti pagal amžių

Paklausta, ar pakanka vieną kartą per metus patikrinti moksleivių sveikatą, gydytoja L. Šumskienė patarė į šį klausimą pažiūrėti kitaip.

“Manau, ne dėl to, kiek kartų profilaktiškai tikrinti moksleivius, reikėtų diskutuoti. Pirmiausia reikėtų diferencijuoti profilaktinę vaikų apžiūrą pagal amžių, iš naujo nustatyti fiziologinių patologijų ribas ir tyrimų terminus. Tarkim, gliukozės tyrimą jau reikėtų atlikti gerokai anksčiau nei 12-os, - įsitikinusi L.Šumskienė. – O jei nuspręsime, kad visiems reikalingi du patikrinimai, reikia gerai pasvarstyti apie galimas eiles, gydytojų darbo krūvius ir sergančiuosius. Kaip mes visa tai išspręsime?”

Mažuosius – du kartus

Vaikų skyriaus vedėja mano, jog intensyvaus augimo laikotarpiu vaikus būtina patikrinti du kartus per metus, vėliau pakanka ir vieno.

“Mažuosiuos iki trejų, o gal net iki šešerių, ko gero, būtina apžiūrėti du kartus, - teigė L. Šumskienė. - Juk tuo metu vaikai labai intensyviai auga, todėl reikėtų dažniau stebėti, ar nėra kokių vystymosi sutrikimų, kuriuos dažniausia sukelia įgimtos patologijos. Tačiau vyresniesiems moksleiviams visiškai pakanka ir vieno patikrinimo per metus”.

Dar ne laikas antram kartui

Lietuvos pediatrų draugijos (LPD) valdybos pirmininkas Arūnas Valiulis VLMEDICINA.LT sakė, kad profilaktinis sveikatos patikrinimas yra ypač svarbi vaikų sveikatos priežiūros dalis.

“Jokiu būdu jos negalime laikyti formalumu. Tai - ypač svarbi vaikų sveikatos priežiūros dalis ir ankstyvosios diagnostikos, ir ligų profilaktikos požiūriu. Kitas klausimas, ar dabartinė tvarka yra tinkama", – teigė A. Valiulis.

Tad, gydytojo nuomone, pirmiausia reikėtų peržiūrėti, ar veikianti sistema efektyvi, ir tik tada svarstyti, ar reikalingas antrasis patikrinimas.

“Pirmiausia reikėtų peržiūrėti dabar esamą tvarką, kad tikrai visiems tai būtų prieinama ir visi būtų patikrinti, kad paskutinę savaitę sutrumpėtų eilės, kad gydytojai turėtų laiko ne tik apžiūrėti, bet ir informacijai suteikti bei pasikalbėti. Reikia sukurti tokią sistemą, kad ji būtų naudinga ir medikams, ir vaiko šeimai, - įsitikinęs A. Valiulis. – O kai ji veiks nepriekaištingai, tada galėsime pamąstyti ir apie kitą”.

Pažymas pristato ne visi

 Šilutės Vydūno gimnazijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jovita Naujokienė  pasakojo, kad ne visi mokiniai sveikatą pasitikrina iki nustatyto termino – rugsėjo 15 d.

“Dauguma pažymas atneša vos prasidėjus mokslo metams, tačiau visų jas surenkame tik iki spalio galo. Artėjant termino pabaigai, pradedame raginti auklėtojus, o šie – tėvelius”, - pasakojo J. Naujokienė ir pridūrė, jog kasmet atsiranda apie dešimt tokių, kurie sveikatos nepasitikrina išvis.

Pasak specialistės, tai apsunkina ne tik mokyklos darbuotojų darbą: “Kai nėra gydytojų išvadų, mums sunku tinkamai nustatyti fizinį krūvį ar paskirti tinkamą mitybą. Taigi dėl to labiausiai nukentėtų pats vaikas. Todėl raginčiau tėvelius atsakingiau vertinti profilaktinį sveikatos tikrinimą”.

Poliklinikose – chaosas

Šeštoko klaipėdiečio mama Ilona portalui pasakojo, kad su sūnumi Klaipėdos sveikatos priežiūros centre lankėsi paskutinėmis rugpjūčio dienomis.

“Žinoma, eilės didžiulės. Mums dar pasisekė, nes vasarą darytas kraujo tyrimas. O kolegė vaikus į polikliniką veda jau antra savaitė ir vis niekaip neįveikia eilių. Gydytojai nuvargę, tėvai su vaikais – taip pat, tikras chaosas”, - piktinosi mama.

Paklausta, kaip vertina profilaktinį sveikatos tikrinimą du kartus per metus, Ilona buvo kategoriška: “Tai būtų tikra nesąmonė. Jau dabar tos pažymos niekam nereikia”.

Ji papasakojo, kad praėjusiais metais į mokyklą nunešė pažymą, kurioje buvo įrašyta, jog sūnus serga bronchine astma.

“Mokslo metų viduryje  sūnus pasiskundė, jog per fizinio lavinimo pamokas jam sunku, pradeda dusti. Mokytojos paprašiau sumažinti krūvį. Ji iš tiesų labai nustebo, nes jos niekas neperspėjo apie ligą. Tad kam nešti tas pažymas, jei vis tiek niekas nekreipia į jas dėmesio? Grynas formalumas, ir tiek”, – rėžė Ilona.

Pirmesni laimi

Penktokės mama Ona iš Panevėžio portalui pasakojo, jog didelių problemų dėl profilaktinio moksleivių sveikatos tikrinimo nepatirianti: “Mūsų šeimoje jau susiklostė tokia tradicija, kad dukros sveikatą patikriname ir mokyklines prekes perkame tik pasibaigus mokslo metams, birželį. Tuo metu dar mažai gydytojų atostogauja, nedaug ir moksleivių tikrinasi, tad nepajaučiame jokių stumdymųsi eilėse. Be to, ir šeima gali be jokių rūpesčių vasaroti”.

Kita vertus, mama Ona įsitikinusi, kad ankstyvas tikrinimas naudingas ir tuo, kad jis nuodugnesnis.

Pakanka vieno

Paklausta, ar reikėtų moksleivių sveikatą tikrinti du kartus per metus, Ona nebuvo tikra, ar to reikia.

“Kaip jau sakiau, poliklinikoje dėl profilaktinio dukros sveikatos patikrinimo jokių nepatogumų nepatiriame. Tačiau nemanau, kad reikia du kartus per metus tai daryti. Jei vaikui kažkas negerai, rūpestingi tėvai iškart veda pas gydytoją, padaro tyrimus, patikrina. O kurie nesirūpina vaikais, manau, jie nė tam vienam kartui nenuveda”, – įsitikinusi panevėžietė Ona.

Kauno visuomenės sveikatos biuro patarimai

Visi moksleiviai iki 18 metų kartą per metus privalo profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ir visuomenės sveikatos specialistui pristatyti pažymą.

Dėl moksleivio sveikatos pažymos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, iš anksto užsiregistruojant.

Rekomenduotina pas šeimos gydytoją ateiti jau pasitikrinus dantų būklę.

Vaiką turi lydėti vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų). Be jų sutikimo negalima tikrinti vaiko sveikatos.

Profilaktinio patikrinimo metu gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kūno masės indeksą, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinamojo trakto, urogenitalinę, skeleto ir raumenų bei endokrininės sistemos funkcinę būklę.

Taip pat atliekami kraujo bei šlapimo tyrimai.

Pažyma apie moksleivio sveikatos būklę galioja vienerius metus. Tarkim, jei sveikata patikrinta lapkričio 10 d., ji galioja iki kitų metų tos pačios dienos.