Mokslo ir žinių šventės šventimas porai pajūrio moksleivių baigėsi ligoninėje ir areštinėje. Abu buvo smarkiai padauginę alkoholio. Vienam, kuris atrodė leisgyvis, pagalbą iškvietė praeivė, kitas atsidūrė ligoninėje dėl konflikto metu sužalotos galvos. Jie, kaip pasakytų psichiatras dr. Aurelijus Veryga, tikriausiai nemokėjo gerti. Anot jo, daugumai girtaujančių mokinių medikų pagalbos tiesiog neprireikia.
1 promilė alkoholio
Palangos gyventoja „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo pirmadienį ėjusi pasivaikščioti su savo anūkėle ir iš tolo pievoje pamačiusi gulint „kažkokį kamuolį“. „Eidama artyn pamačiau dvi kojas, o tada žiūriu – guli vaikas, visas baltas kaip popierius, vos kvėpuoja“, - susijaudinusi pasakojo moteris. Palangiškė nedelsdama nulėkė pas artimiausią kaimynę ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Jau atvažiavus medikams įvykio liudytoja išgirdusi, kaip vaikas šiaip taip išlemenęs savo amžių: „Keturiolika“. Moteris sakė dar nugirdusi, kaip jis gydytojams sakęs esąs iš Darbėnų. „Tai gerai, kad jį radau. Nežinia kaip būtų jam pasibaigę. Baisu, ką daro tas alkoholis!“ – aikčiojo kurorto gyventoja.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vadovas Remigijus Alvydas Kirstukas portalui sakė, kad jaunuolio girtumo laipsnis „nebuvo labai didelis“ – tik 1 promilė. Gydytojo teigimu, šiuo metu jaunuolis yra namuose, jį pasiėmė tėvai.
Geria tik girtaujančių tėvų vaikai?
Kitas pirmąją mokslo metų dieną alkoholio padauginęs moksleivis – septyniolikmetis klaipėdietis, ligoninėje atsidūręs dėl galvos traumos. Moksleivis buvo išvežtas į Klaipėdos vaikų ligoninę.
Kalbėdama apie moksleivių girtavimą Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos centro vyriausioji slaugos administratorė Nijolė Dambrauskienė pabrėžė, kad medikus dėl galimų iškvietimų labiau jaudina ne Rugsėjo 1-oji, o Paskutinio skambučio šventė. Tada darbo jau netrūksta visą naktį. „Dabar, kiek matau, mokiniai vis dėlto dažniau eina į „Pinokį“, perka kanceliarines prekes“, - kalbėjo medikė. Jos nuomone, mokslo metų pradžią su alkoholiu pamini girtaujančių tėvų vaikai, bet ši taisyklė visai netinka Paskutinio skambučio šventei.
Ypatingų atvejų nebuvo
Šiauliai šiemet pirmą kartą džiaugėsi rugsėjį pasitikę be girtų moksleivių. Bent jau jų nebuvo gydymo įstaigose. „Paprastai kasmet būna po keletą, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Šiaulių greitosios medicinos pagalbos vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė.
Vilnius su girtais moksleiviais rūpesčių irgi neturėjo. „Nebuvo problemų keliančių atvejų, - sakė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Vytenis Keršys. – Nieko ypatingo nebuvo“.
Šventės be alkoholio neįsivaizduoja
„Vakarų Lietuvos medicina“ pasikalbino vieną Palangos vyresniųjų klasių moksleivę (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Mergina pasakojo, kad yra tradicija mokslo metų pradžią švęsti su alkoholiu: „Dauguma paauglių įsitikinę, kad ši diena yra šventė, ir atšvęsti reikia būtinai su alkoholiu“.
Palangiškė pasakojo, kad paprastai prieš rugsėjo 1-ąją draugai ar bendraklasiai susitaria, kad reikia švęsti, ir po oficialios šventės dalies susirenka ir eina pirkti gėrimų. „Dauguma žino tokias vietas, kuriose alkoholį jiems parduoda“, - sakė mokinė.
Nuo kokio amžiaus mokiniai mokslo metų pradžią pradeda švęsti neblaiviai? „Labai priklauso nuo kompanijos – ir nuo devintos klasės, gali būti ir nuo aštuntos. O vienuoliktokai ir dvyliktokai – dauguma taip švenčia“, - pasakojo jaunoji palangiškė.
Tiesa, portalo pašnekovė pasitaikė reta šiuolaikio jaunimo išimtis. Mergina sakė esanti kaip balta varna, net ir pasmerkiama, nes nevartoja alkoholio. Šiemet irgi nedalyvavusi nė vienoje tokioje „linksmoje“ kompanijoje. Jos teigimu, šventes be alkoholio mini 5 proc. vyriausiųjų klasių (11-12) moksleivių. Geriausiu atveju – 10 proc. „Dauguma, bent jau mūsų kartos, galvoja, ką apie juos pasakys draugai, nors aš tokių draugais nevadinčiau, pažįstami“, - masinio alkoholio vartojimo priežastis bandė aiškinti mokinė.
Įšventinimas į suaugusiųjų pasaulį?
Palangos moksleivės pasakojimas puikiai iliustruoja psichiatro dr. Aurelijaus Verygos ir Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktoriaus Liudo Andrikio mintis. Pastarasis įsitikinęs, kad alkoholis ant moksleivijos šventės stalo tampa „kultūriniu dalyku“. „Alkoholis vartojamas namuose, tolerancija jam šeimoje, viliojančios reklamos, skelbiančios apie šaunius vyrus ir šaunias merginas – visa tai ir skatina jaunimą vartoti, - sakė L. Andrikis. – Geriantys moksleiviai – žinoma problema, ir ne tik rugsėjo 1-ąją. Pradėję gerti mokiniai pasijunta įžengę į suaugusiųjų pasaulį. Tai jiems tartum koks įšventinimo ritualas“.
Draudimas - ne mokslo metų pradžiai
A. Veryga antrino portalo pašnekovui, kad gvildenama tema – labai sena, ir prasidėjusi dar sovietmečiu. Tačiau psichiatras įžvelgia ryškių skirtumų tarp geriančio tarybinio ir šiuolaikio jaunimo: „Tada buvo visai kitaip žiūrima į geriantį vaiką, todėl jie slėpdamiesi alkoholį pildavosi ir į arbatinį. O dabar – laisvė demokratijai, kuri virsta anarchija. Problema prasideda šeimose, mokyklose, kai patys mokytojai šventes mini su alkoholiu mokykloje. Labai norėčiau žinoti, kad šito nebėra, bet patys mokiniai pasakoja apie koridoriais svyruojančius pedagogus“.
Kita didelė problema, pasak pašnekovo, - vaikams labai paprasta įsigyti alkoholio. „Buvo gal dvejus metus veikiantis įstatymas, rugsėjo 1-ąją draudžiantis prekiauti alkoholiu ne tik parduotuvėse, bet ir viešojo maitinimo įstaigose. Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija blogai padarė, kad nukėlė mokslo metų pradžią, nes draudimas prekiauti alkoholiu parduotuvėse yra susietas su kalendorine diena – rugsėjo pirmąja. Juk vien kalbėjimas apie problemą ją užaštrina. Žinodami, kad tą dieną ypač atidžiai stebima, kad nebūtų prekiaujama alkoholiu, mokiniai vis tiek stengtųsi būti atsargesni. Tačiau rugsėjo trečiąją draudimo prekybai nebuvo, tad ir maksimalios apsaugos nuo alkoholio vartojimo mokiniai neturėjo“, - pabrėžė A. Veryga.
Praktiškai nebaudžiami
Psichiatras atkreipė dėmesį ir į tai, kad ir ekonominės sankcijos už alkoholio pardavimą nepilnamečiui Lietuvoje minimalios, ir tos pačios labai retai teskiriamos. „Atimti licenciją prekybai alkoholiu net nepakanka pažeidimo – jis turi būti pakartotas. Tačiau ir vėliau teismas gali nuspręsti, kad numatyta per griežta sankcija, o taip dažniausiai ir būna. Pavyzdžiui, teigiama, kad įmonė turi daug paskolų, kad parduotas tik butelis degtinės – padaryta nedidelė žala. Teismas nesugeba skirti net 300 litų baudos, paskiria tik 50 litų“, - kalbėjo portalo pašnekovas ir lietuviškąją sistemą palygino su Jungtinių Amerikos Valstijų, kur alkoholis neparduodamas jaunesniam nei 21 metų asmeniui ir net suaugusiam, kai įtariama, kad jis perka alkoholį nepilnamečiui. „Jei į parduotuvę užėjo būrys klientų, tarp kurių – nors vienas dvidešimtmetis ar jaunesnis, jie turi teisę neparduoti alkoholio nė vienam, nes yra aišku, kad jo paragaus ir tas jaunuolis, - pasakojo A. Veryga. – Studentai pasakojo, kad jiems taip kartą vienoje Amerikos parduotuvėje nepardavė alkoholio dėl jų kompanijoje buvusio dvidešimtmečio. Tada jie paliko draugą už durų ir patys nuėjo prie kitos kasos, bet toji pardavėja juos vis tiek pamatė, tad alkoholio nepardavė ir dar iškvietė policiją“. Deja, psichiatras apgailestavo, kad Lietuva skuba taikyti tik blogus kitų šalių pavyzdžius, o geriems pritrūksta laiko ir iniciatyvos.
Apsinuodija „nemokantys“ gerti
A. Veryga atkreipė dėmesį, kad pavieniai girtų moksleivių gabenimo į ligoninę atvejai anaiptol nerodantys problemos mastus esant mažus. „Išblaivinti veža tik tada, kai yra pavojus vaiko gyvybei, o šiaip girto mokinio niekas neveža į ligoninę. Jie pareina į namus ir išsimiega. Aišku, kuo daugiau geriančių, tuo didesnė ir apsinuodijimo alkoholiu tikimybė“, - sakė pašnekovas.
Psichiatras paminėjo ir tėvų ydingą praktiką „mokyti vaikus gerti“. „Yra tokių, kurie keturiolikto ar šešiolikto gimtadienio proga nuperka vaikams sidro, kad šie neitų kitur ir negirtuokliautų. Bet mokymas gerti – tai mokymas būti alkoholiku. Juk ir apsinuodija alkoholiu jaunesni, pirmą kartą geriantys. O vienuoliktokai, dvyliktokai jau „moka gerti“, turi dvejų-trejų metų stažą“, - liūdnai konstatavo A. Veryga.
Ligita Sinušienė
ligita@vlmedicina.lt