Trečiadienis, 2024.02.28
Reklama

Moksleiviai sirgs, kol jų tėvai neišprus, o visuomenės sveikatos specialistai elgetaus?(1)

Ligita Sinušienė | 2012-08-29 00:01:33

Iki rugsėjo vidurio moksleiviams privalu į švietimo įstaigas pristatyti savo sveikatos pažymas, kuriose nuodugniai aprašoma jų sveikatos būklė. Atsižvelgdami į šių dokumentų turinį visuomenės sveikatos specialistai vykdo prevencines ligų programas, moko vaikus sveikai gyventi. Deja, kasmet jaunosios kartos sveikata tik blogėja. Visiškai sveikas moksleivis, kaip skelbia Kauno visuomenės sveikatos biuras, tampa išimtimi. Kas dėl to kaltas?

Gydytoja tikrina vaiko sveikatą
Šeimos gydytojai tvirtino moksleivius apžiūrintys atidžiai ir skiriantys jiems tiek laiko, kiek reikia. Algirdo Kubaičio nuotr.

Vaikus apžiūri rimtai

Atsakymų pradėjome ieškoti nuo to, kas tūlam lietuviui atrodo atsakingiausias už jo sveikatą – nuo mediko. Gal šeimos gydytojai tik formaliai apžiūri vaiką, tuo labiau kad didžioji dalis jų su tėvais suguža į poliklinikas paskutinėmis vasaros ir pirmosiomis rudens savaitėmis?

Be abejo, nė vienas iš „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbintų šeimos gydytojų ar poliklinikų vadovų su tuo nesutiko. Visi tvirtino moksleivius apžiūrintys atidžiai. Šeimos medicinos centro Vilniuje vadovas Georgij Strokanov portalui net negalėjo atsakyti, kiek vidutiniškai laiko trunka kasmetinė moksleivio sveikatos patikra. „Tai priklauso nuo paciento sveikatos būklės, - kelis kartus pabrėžė pašnekovas. – Mūsų centre gydytojų atlyginimai nepriklauso nuo priimtų pacientų skaičiaus, ir šeimos gydytojai patys sprendžia, kiek laiko truks vizitas. Jei reikia, patikra trunka 20 minučių, jei reikia – ir valandą“. G. Strokanovo teigimu, jei pacientas jo vadovaujamoje įstaigoje prirašytas jau seniai, gydytojai žino jo sveikatos būklę, tad netenka labai ilgai jo apžiūrėti, jei nesama tam tikrų specifinių sveikatos sutrikimų.

Šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas tvirtino, kad 15 minučių kokybiškai moksleivio apžiūrai pakanka, nes svorį, ūgį pamatuoja, kraujo tyrimus paima slaugytoja. „Ir vaikai yra gana sveiki, siuntimų daug jiems išrašyti nereikia, nebent dėl širdelės ar dėl kaulų. Ir vaikai nepateikia tiek klausimų, kiek vyresni pacientai“, - šyptelėjo gydytojas. Be to, pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje jis dirba, moksleiviško amžiaus pacientai pratinami „nesusigrūsti“ prieš rugsėjį, nors tokiu metu jų ir kiek padaugėja. „O vaikus mes rimtai apžiūrime, net ir nelankančius mokyklos. Patikriname ir kraują, atliekame širdies kardiogramą. Nėra griežtai reikalaujama tai daryti kasmet, bet mes atliekame. Vyresniems pacientams kasmet kardiogramos nedarome, bet vaikams – būtinai kartą per metus“, - kalbėjo R. Sabūnas.

Gydytojas pastebėjo, kad pastaraisiais metais vis daugėja paauglių rachito atvejų. „Mano laikais tai buvo vaikų problema, o dabar vitamino D trūksta ir paaugliams. Ypač tai būdinga socialiai gerai gyvenančioms šeimoms. Vaikai sėdi prie kompiuterių, į saulę neišeina. Net jei ir gyvena apsupti nuostabios gamtos, jie to grožio nemato. O kalcio apykaitai reikalingas ne tik vitaminas D, šviesa, bet ir judėjimas“, - apie mokinių sveikatos problemas kalbėjo portalo pašnekovas.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centras moksleivių sveikatos patikrą atlieka visus metus, - portalui tvirtino centro vadovė Loreta Venckienė. „Metai iš metų aiškiname, kad ne paskutinę dieną reikia pasitikrinti sveikatą, tad pacientai jau įprato, - sakė ji. – Be to, gydytojai tuos vaikus pažįsta nuo gimimo, žino, į ką atkreipti dėmesį“.

Už sveikatą svarbesnė matematika

Visi portalo kalbinti gydytojai pabrėžė, kad kasmetine moksleivių sveikatos patikra siekiama ne tik nustatyti esamus sveikatos sutrikimus, informuoti pedagogus apie mokinio sveikatos būklę, kad reikalui esant jam būtų suteikta kvalifikuota pirmoji pagalba, bet ir užbėgti ligoms už akių. O už jų prevenciją atsakingi ugdymo įstaigų visuomenės sveikatos specialistai. Tad galbūt jie netinkamai atlieka savo darbą, kad kasmet vis daugiau moksleivių turi kokių nors sveikatos sutrikimų? Atsakomybės neprisiima ir visuomenės sveikatos specialistai. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro (VSB) laikinai einanti direktorės pareigas Ineta Pačiauskaitė tvirtino, kad visose Klaipėdos mokyklose uostamiesčio VSB specialistai vykdo prevencines programas. Viena iš jų – regos sutrikimų prevencija. Mat 58 proc. Klaipėdos dešimtokų-dvyliktokų, pasak I. Pačiauskaitės, turi tokių sutrikimų. „Tačiau dirbame jau ir su pirmokais, kad šito būtų išvengta ateityje“, - sakė portalo pašnekovė.

Ineta Pačiauskaitė
Ineta Pačiauskaitė sakė, jog prevencinių programų vykdymas labai priklauso nuo mokyklų vadovų. Algirdo Kubaičio nuotr.

Tačiau VSB vadovė prasitarė, kad prevencinių programų vykdymas priklauso nuo mokyklų vadovų. Tačiau ne tik. Portalo pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Palangoje ir Kretingoje mokyklų visuomenės sveikatos specialistai nėra pavaldūs VSB. „Mes pateikiame metodiką, savo pasiūlymus, rekomendacijas, bet visa tai jie gali ir atmesti. Tad yra tokių, kurie tik išklauso, bet nevykdo“, - apmaudžiai kalbėjo pašnekovė.

Analogiška situacija yra ir Kaune. „Ne visos mokyklos nori, kad į jas „lįstume“, - sakė Kauno VSB direktorė Asta Gricienė. – Svarbiau – matematika, lietuvių kalba. Visuomenės sveikatos specialistams mokyklose net nėra skiriamos atskiros valandos, jie tik užima mokinius, kai mokytojo nėra. Specialistai eina ir prašo, kad jiems būtų leista pabendrauti su mokiniais per klasės valandėles, po pamokų. Visuomenės sveikatos specialistai – kaip elgetos. Tačiau ko norėti, jei mokyklos direktorius rūko savo kabinete ir per pertraukas, jei vaikus, nusprendusius lankyti meno mokyklą, prie paradinių durų pasitinka traukiantys dūmą pedagogai? Tad mes kalbame, mokome sveikai gyventi, bet mokiniai mato kitokį pavyzdį. Be to, dar vis visuomenės sveikatos specialistės laikomos medicinos seserimis, kai kurie direktoriai jų net paprašo tabletės, nors skirti vaistų jos neturi teisės“.

Nuo Naujųjų metų konkrečių pokyčių laukia Vilniaus VSB – sostinės mokyklų visuomenės sveikatos specialistai taps pavaldūs biurui, kaip šiuo metu jau yra Klaipėdoje, Kaune.

Kauno VSB, remdamasis ir mokinių sveikatos patikros pažymomis, kasmet išleidžia specialų leidinį apie gyventojų sveikatos būklę. Tačiau ketverius metus veikiančios įstaigos direktorė Asta Gricienė pabrėžė, kad nepaisant visų prevencinių programų moksleivių sveikata kasmet tik blogėja. Tačiau, anot pašnekovės, jokiu būdu negalima teigti, kad prevencinės programos neefektyvios. „Visuomenės sveikatos stiprinimas – ilgalaikis procesas, - kalbėjo direktorė. – Pirmus trejus metus tik dirbi, kaupi informaciją, ir tik po trejų metų „įsidirbi“, pradedi suprasti, ko reikia gyventojui, vaikui. Tad rezultatus galime pamatyti anksčiausiai po dešimties metų – ar buvęs mokinys bus sveikas, judrus, ar susikūprinęs prie kompiuterio“.

A. Gricienė akcentavo, kad vaiko sveikatos ugdymas prasideda šeimoje. „Norint efekto, su juo reikia pradėti dirbti bent jau nuo darželio, - pabrėžė portalo pašnekovė. – Džiaugiuosi, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos jau tai suprato, pačios kreipiasi į mus, kviečia lektorius, prašo metodinės medžiagos“.

Kauno moksleiviai pratinami ir prie šiaurietiškojo vaikščiojimo. Pasak A. Gricienės, jiems tai patinka, nes tradicinės kūno kultūros pamokos jau pabodusios. Deja, iš suaugusiųjų neretai tenka sulaukti ir kreivo šypsnio.

Tačiau pesimistiškai užbaigti pokalbio vedėja nenorėjo. Moteris tvirtino, kad paminėtos problemos ne kartą keltos Kauno švietimo skyriuje, su jomis supažindinta ir Sveikatos apsaugos ministerija. „Tikime, kad ateityje šios problemos išsispręs, mokyklų visuomenės sveikatos specialistai bus lygiaverčiai pedagogams  mokyklų darbuotojai, turintys jiems skirtas ugdymo valandas“, - kalbėjo Asta Gricienė.

Vilniaus VSB vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Liudmila Sliaužienė užsiminė apie šių laikų vaikų nejudrumo problemą. „Mūsų laikais vaikui bausmė buvo neleisti jo į kiemą, o dabar – priešingai. Bausmė – nuvyti nuo kompiuterio ir išleisti į gryną orą“, - kalbėjo moteris. Nors sostinėje, pasak L. Sliaužienės, vykdoma gausiai prevencinių programų, sveikatinimo renginių, bet kalbėdama apie jų teigiamą poveikį sveikatai moteris antrino kaunietei kolegei – tam prireiksią ne vienerių ir ne trejų metų: „Tai labai tolima perspektyva“.

Nora Ribokienė
Nora Ribokienė informavo, jog nuo šių mokslo metų, jei vaikas tęsia mokslą toje pačioje mokykloje, pakanka mokslo metų eigoje bet kuriuo laiku pristatyti sveikatos pažymėjimą į mokyklą. Asmeninio archyvo nuotr.

Neliko reikalavimo pažymą pristatyti iki rugsėjo 15 dienos

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad profilaktiškai tikrintis sveikatą privalu visiems vaikams iki 18 metų. Kasmet mokiniai turi mokyklai pateikti informaciją apie savo profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus, t. y.  gydytojo užpildytą Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma 027-1/a). Šis pažymėjimas galioja vienerius metus. „Tačiau nuo šių mokslo metų atsisakyta reikalavimo iki rugsėjo 15 d. pateikti vaiko sveikatos pažymėjimą, jei vaikas tęsia mokslą toje pačioje mokykloje. Pakanka mokslo metų eigoje bet kuriuo patogiu vaikui laiku profilaktiškai pasitikrinti ir pristatyti pažymėjimą į mokyklą, - sakė viceministrė. - Profilaktinio sveikatos patikrinimo metu šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas įvertina vaiko sveikatos būklę, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtinta Vaikų sveikatos tikrinimų tvarka, kuri apibrėžia vaiko profilaktinės sveikatos priežiūros periodiškumą, jį apžiūrinčius specialistus, apžiūros metu privalomus veiksmus ir būtinus profilaktiškai atlikti tyrimus. Esant indikacijų, pirminės sveikatos priežiūros gydytojas siunčia vaiką profilaktiškai pasitikrinti sveikatą pas kitus gydytojus specialistus“.

Minimoje pažymoje turi būti nurodyti šie duomenys apie vaiko sveikatos būklę: vaiko ūgis, svoris, fizinės būklės įvertinimas, duomenys apie vaiko kraujospūdį, klausą, regą, kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinimo, urogenitalinę, endokrininę, skeleto-raumenų sistemas, dantų, kraujo, odos ir jos priedų būklę (normali ar yra sutrikimų). Jei mokinys turi sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas turi pateikti rekomendacijas dėl fizinio krūvio, mitybos, regos, vengtinų alergenų ir kt., taip pat gydytojas turi nurodyti savo kontaktus, telefono numerius, kuriais būtų galima susisiekti iškilus neaiškumų.

Pasak N. Ribokienės, profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir išgydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę aptarti su savo šeimos gydytoju pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus. „Šeimos gydytojai privalo tinkamai atlikti profilaktinius patikrinimus, kaip ir visus kitus diagnostinius bei gydomuosius veiksmus. Kiekviena nekokybiškai atlikta gydytojo paslauga turėtų būti vertinama individualiai, - sakė viceministrė. - Už šeimos ar vaikų ligų gydytojo rekomendacijų laikymąsi atsako pats vaikas, jo tėvai ar globėjai, o mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas privalo padėti užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimą ugdymo įstaigoje“.

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Natūrali kosmetika – geriausias pasirinkimas
Natūrali, organinė kosmetika turi būti prioritetas kiekvienai moteriai, siekiančiai išlaikyti sveiką ir gražią odą. Tai...
Auginkime pasitikėjimą savimi: kaip pasirūpinti nepriekaištinga šypsena?
Gera burnos ir dantų sveikata padeda ne tik džiaugtis gyvenimu aiškiai kalbant, mėgaujantis maistu bei gražia šypsena iš...
Gripo vakcina nemokamai pasiskiepyti galės daugiau žmonių
Valstybinė ligonių kasa jau sudarė pirkimo sutartį dėl 240 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių 2024-2025 m. gripo sezonu...
Laiku pradėjus gydyti retą ligą, išgelbėta dviejų naujagimių gyvybė
Paskutinė vasario diena – Europos retųjų ligų diena. Kiekvienos specialybės gydytojams tenka gydyti retas ligas, k...
Gydytoja apie smegenų mirtį: kelionei pasibaigus žmogus gali padėti kitiems – tapti organų donoru
Šiais laikais medicinos pažanga yra kaip niekad sparti, tačiau išsaugoti žmogaus gyvybę įmanoma ne visais atvejais. Resp...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų