Miške nebuvau jau 4 metus, bet erkiniu encefalitu susirgau

„Mano kaimynė Rima (45 m.) nemėgsta nei grybauti, nei uogauti, ir apskritai į mišką neina jau ketverius metus. Užtat yra prisiekusi gėlių ir augalų mylėtoja. Tik atšilus orams, skuba puošti ir tvarkyti savo namų aplinką. Ji niekada nepagalvojo, kad aistringas pomėgis gėlėms gali atnešti skaudžią ligą, o lemtingą erkę ji pasigaus savo išpuoselėtame sode. Kaimynei erkė įsisiurbė pirmą kartą, buvo mažytė, tačiau užkrėsta erkinio encefalito virusu“. Gydytojams dažnai tenka klausyti panašių istorijų, o visas jas vienija nepaaiškinamas tikėjimas, kad erkė įsisiurbs kam nors kitam, tik ne man.

Reklama

Lietuvoje saugių vietų nėra

Erkių medžioklės sezonas prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki rudens šalnų. Užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visoje Lietuvoje, o labiausiai pavojingos erkės yra paplitusios centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyje. Lietuvoje vidutiniškai kas dešimta erkė yra užkrėsta Laimo ligos ar erkinio encefalito, ar abiem sukėlėjais. Tačiau žmonės vis tiek linkę manyti, kad erkių platinamos ligos jiems negresia, juolab jeigu ir į mišką net neina. Tačiau kad užsikrėstum viena sunkių ligų – erkiniu encefalitu – visai nebūtina eiti į mišką. Pakanka pasivaikščioti po miesto parką ar pabūti gražioje ir išpuoselėtoje nuosavo namo teritorijoje. Lietuvoje žiemos šiltėja, ir tai erkėms užtikrina geras sąlygas išgyventi.

Atsėlina nepastebimai

Erkės įkandimo žmogus dažnai net nejaučia, nes prieš pradėdama siurbti kraują, ji žaizdą nuskausmina. Mat erkės seilėse yra skausmą malšinančių ir kraujo krešėjimą mažinančių medžiagų. Tai ir leidžia jai netrukdomai maitintis ir prisisotinus po kelių dienų ramiai nukristi. Todėl net apie trečdalis ligonių nežino, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė, nes jie jos nematė ir nieko nejautė.

Kaip pasireiškia erkinis encefalitas?

Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjo prof. Vytauto Usonio, jeigu įkando užsikrėtusi erkė, tikimybė susirgti erkiniu encefalitu yra kas trečiam. Profesoriaus teigimu, kas trečias žmogus, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, serga lengva erkinio encefalito forma, kurios metu pasireiškiantys negalavimai yra panašūs į gripo simptomus: nedidelis karščiavimas, silpnumas, galvos, raumenų, kaulų, gerklės skausmai. Tokie žmonės dažnai niekur nesikreipia ir net patys nežino, jog persirgo erkiniu encefalitu. Sunkia erkinio encefalito forma suserga apie 10 proc. užsikrėtusiųjų šia liga. „Tačiau skaičiai, kalbant apie žmonių sveikatą, nėra svarbiausi rodikliai, kurie turėtų priversti imtis kokių nors veiksmų užbėgti ligai už akių. Juk sergančiajam visai nesvarbu, kad galbūt tūkstančiai žmonių šios ligos išvengė. Kiekvienam sava liga yra baisiausia, o ypač tokia, kuri nepraeina nepastebimai. Ypač skaudu susirgus žinoti, kad patikima apsauga (skiepai) yra, o žmogus ja nepasinaudojo“, - pažymi profesorius.