Pirmadienis, 2025.01.13
Reklama

Meningokokinės infekcijos riziką įvertinti gali tik šeimos gydytojas

2012-02-21 13:23:27

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje, ypač Afrikoje, neretai sukelia protrūkius. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu. Į klausimus, kaip atpažinti meningokokinę infekciją ir kaip nuo jos apsisaugoti, atsakė ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. 

 Kaip meningokokinė infekcija plinta?

Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu – į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais. Imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas.

 Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui.

 Kokie yra šios ligos simptomai?

Skiriamos trys pagrindinės klinikinės formos: meningitas, meningokokcemija ir mišri forma. Meningokokinė infekcija gali pasireikšti įvairiai, tačiau visoms formoms būdingas karščiavimas bei bendrosios intoksikacijos požymiai. Visais atvejais ligos pradžioje pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas, galimas raumenų skausmas, kaklo raumenų stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo, vėmimas. Būdingas meningokokcemijos požymis – odos bėrimas.

 Kaip meningokokinė infekcija gydoma?

Meningokokinei infekcijai gydyti naudojami antibiotikai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą. Tik šeimos gydytojas gali įvertinti riziką ir paskirti reikalingas profilaktikos priemones ar gydymą. Jokiu būdu nerekomenduojame patiems gerti antibiotikų.

 Kaip reikėtų elgtis kontaktų su sergančiu asmeniu turėjusiems asmenims?

Itin atidūs turi būti kartu su ligoniu gyvenantys šeimos nariai ar dirbantys asmenys, vaikų kolektyvų nariai. Save ir vaikus stebėti reikia bent dešimt dienų.

 Asmenys, turėję kontaktą su sergančiaisiais meningokokine infekcija turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę, nuspręs, ar reikalingas gydymas. Asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, laiku nepaskyrus antibiotikų, praėjus dviems savaitėms po kontakto, ją netikslinga skirti, kadangi ji bus neefektyvi.

 Ar galima nuo meningokokinės infekcijos pasiskiepyti?

Specifinė meningokokinės infekcijos profilaktika (skiepai) Lietuvoje rekomenduojama tik asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis. Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos sudėtyje nėra meningokokinės infekcijos B serotipo, kuris dominuoja Lietuvoje.

  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais
NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sveikatos apsaugos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją
Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaisti...
Už nuovargio, prasto virškinimo ir nugaros skausmo gali slėptis rimtos sveikatos problemos
Jaučiatės pavargę, trinka virškinimas, skauda nugarą? Moksliniai tyrimai rodo, kad tai gali būti lėtinio uždegimo požymi...
Būsimiems medikams planuojama skirti daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2025–2026 mokslo metais į valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros stud...
Fridricho ataksija – reta liga šimto lietuvių genuose. Tik kaip ją aptikti?
Fridricho ataksija – genetinė liga, būdinga europiečiams. Vakarų Europoje atlikti skaičiavimai ir tyrimai leidžia...
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas apsunkina reabilitaciją po išeminės širdies ligos
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas atskleidė naujų įžvalgų apie obsesinės-kompulsinės asm...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų