Mažėjant vaikų vakcinacijai, auga infekcinių ligų protrūkių rizika

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) Tarptautinę vaikų gynimo dieną primena, kad infekcinės ligos pasaulyje kasmet nusineša tūkstančius vaikų ir jaunuolių gyvybių, dar daugiau jų paguldo į sunkios ligos patalą. Taip yra todėl, kad tėvai nepakankamai rūpinasi atžalų sveikata.

  „Tėvai neretai atsisako skiepyti savo vaikus, tikėdamiesi, kad infekcinės ligos juos aplenks, tačiau atsisakydami ar atidėliodami skiepus, tėvai prisiima ir vakcinomis valdomų ligų riziką. Nepamirškime rūpintis vaikų gerove ir sukurkime tokią aplinką, kurioje jie galėtų augti sveiki“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius dr. doc. Saulius Čaplinskas.

Vakcinacija yra vienintelė ir efektyviausia apsaugos priemonė nuo daugybės ligų. Dabar vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių. Siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas ligas rekomenduoja, kad šalyje būtų išlaikytos ne mažesnės kaip 95 proc. skiepijimų apimtys ir neturi likti rajonų, kur skiepijimų apimtys būtų mažesnės negu 90 proc.

Skiepijimų apimtys Lietuvoje atitinka PSO rekomendacijas, tačiau medikus neramina tai, jog skiepijimų mažėja.

Lietuvoje penktadalis visų susirgimų ar ligų yra susijusių su infekcijomis. Sergamumas infekcinėmis ligomis 2011 m. palyginti su 2010 m. buvo didesnis 23 proc. Iš dalies tai susiję su tuo, kad Lietuvoje nuo 2009 m. pradėjo mažėti skiepijimosi apimtys. Nepaskiepytų vaikų skaičius šalyje sparčiai didėja, tuo pačiu didėja ir infekcinių ligų protrūkių rizika. Šią grėsmę padidina ir daugėjantis keliaujančiųjų į svečias šalis skaičius.

Analizuojant Lietuvos vienuolikos metų skiepijimo apimčių tendencijas, pastebėta, kad daugiau vaikų iki vienerių metų skiepijama difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina. Vakcinacijos apimtys visomis kitomis vakcinomis pastaraisiais metais ženkliai mažėja.

Pagal Lietuvos vaikų skiepų kalendorių vaikai yra skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, haemophilus influenzae B, poliomielito, tymų, epideminio parotito ir raudonukės. Tačiau galima pasiskiepyti ir nuo kitų dažnų infekcijų, kurios nėra įtrauktos į planinį skiepijimų kalendorių, pavyzdžiui, vėjaraupių, rotavirusinės infekcijos. Tai galima padaryti savo lėšomis.

ULAC duomenimis, nuo šių metų sausio iki gegužės 1 d. Lietuvoje užregistruoti 37 susirgimų kokliušu atvejai, tai  7 atvejais daugiau nei per visus 2011 m. ir net 18 atvejų daugiau nei 2010 m. Daugiametė kokliušo sergamumo tendencija išlieka didėjanti.

Šiemet Lietuvoje užregistruotas 8991 vėjaraupių atvejis. Tai 1,4 karto daugiau šios ūmios virusinės ligos atvejų nei pernai ir net 2,4 karto daugiau nei 2010 m. per tą patį laikotarpį.

Visoje Europoje daugėja susirgimų tymais. Šios ligos atvejų pastaraisiais metais vis dažniau registruojama ir Lietuvoje. Šiemet užregistruoti 2 tymų atvejai – susirgo nuo tymų nepasiskiepijusios mama ir dukra. Mažėjant skiepijimo nuo tymų apimtims, kasmet didėja tikimybė, jog ir Lietuvoje gali kilti tymų protrūkis.

Medikai įspėja, jog nemažėja ir susirgimų hepatitu B ar epideminiu parotitu (kiaulyte).

Nors Europos regionas yra skelbiamas laisvu nuo poliomielito, mažėjant skiepijimo apimtims ir didėjant migracijai po pandemines poliomielito šalis, kyla didelė rizika, kad ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje vėl bus pradėti fiksuoti poliomielito infekcijos atvejai.

Giedrius Foktas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro inf.