Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Mažąsias ligonines gelbsti „devyndarbiai“ gydytojai

Ilona Petrovė | 2014-04-09 00:01:32

Įsiplieskus diskusijai apie netvarką sveikatos priežiūros sistemoje, portalas VLMEDICINA.LT pasidomėjo, kaip gydytojų „devyndarbystę“ vertina mažųjų ligoninių vadovai, kokias šios srities ydas įžvelgia jie. Liūdna, bet čia situacija nėra paprasta: specialistų trūksta, tačiau jiems nėra kaip pasiūlyti viso etato, nepakanka finansavimo, o gydytojų specializacija – per siaura; nemažai gydytojų norėtų išeiti užtarnauto poilsio, bet nėra kam dirbti; pacientai ne visada gali atvykti pas gydytoją, net ir tuomet, kai tai būtina.

Koridorius
Mažųjų ligoninių vadovai apgailestauja, kad rajonų ligoninėse nėra kam dirbti, o profilaktiškai pasitikrinti žmonės iš atokesnių vietovių paprasčiausiai neturi galimybių atvykti. Algirdo Kubaičio nuotr.

100 – tik šeši vietiniai

Trakų ligoninėje dirba 100 gydytojų, tik šeši iš jų yra vietiniai. Visi kiti atvažiuoja iš Vilniaus, Kauno, Švenčionių, Molėtų ir kt., - portalą VLMEDICINA.LT informavo šios ligoninės direktorius Arkadij Goldin.

„Ir, ačiū Dievui, kad dar atvažiuoja, kitaip nebūtų kam gydyti, - sakė jis. - Be abejo, sunku, kai gydytojas, atidirbęs parą, atvažiuoja dirbti čia. Suprantama, kad jis nėra toks žvalus, kaip norėtųsi“.

Ligoninei ypač trūksta terapeutų, kardiologų, urologų, ginekologų, anesteziologų, endoskopuotojų.

Per mažai paruošia

Viena iš priežasčių, pasak A. Goldino, kodėl trūksta, tarkim, vidaus ligų gydytojų, - per mažai jų paruošiama, nedaugelis pasirenka studijuoti šią sritį. O neretai nutinka taip, kad ir tie keli paruošti specialistai, ieškodami geresnio gyvenimo, išvyksta į užsienį.

Be to, neproporcingas gydytojų pasiskirstymas, t. y. didelėse ligoninėse yra per daug specialistų, o mažose jų trūksta.

Moka vienodai

Trakų ligoninės vadovas sakė, kad daugelis atvykstančių gydytojų dirba vieną dieną per savaitę.

„Žinoma, norėtųsi, kad būtų ir trys, ir keturi kartai, tačiau vis viena reikia džiaugtis, jog jie dirba. Nuo to tik geriau pacientams“, - teigė A. Goldin.

Jis pridūrė, kad už darbą visiems mokama vienodai: „Juk jei dar vietiniams gydytojams mažiau mokėsime, išlėks visi kitur. Ir jokių kelionės išlaidų neapmokame. Apskritai situacija tokia, kad šiais metais sumažino finansavimą 6,4 proc.“.

Paklaustas, ar gali būti taip, kad atvykstantys gydytojai tik fiktyviai dirba, t. y. tik „užsirašo“ valandas ir pasiima atlyginimą, A. Goldin nustebo: „Juk ir taip trūksta gydytojų, kur dar fiktyvūs! Nežinau, galbūt kur nors ir manipuliuoja darbo laiku – neva dirba visu etatu, bet neišbūna visų valandų? Neįsivaizduoju, ar taip išvis įmanoma“.

Sunkiau – per gydytojų atostogas

„Pas mus iš Vilniaus atvažiuoja urologas, endokrinologas ir traumatologas, kuris daro operacijas. O visi kiti – vietiniai. Mūsų ligoninė nedidelė, paslaugų nedaug, tad turbūt dėl to nejaučiame specialistų trūkumo. Gal tai aktualu didesnėms ligoninėms?“, - svarstė Širvintų ligoninės direktorė Laima Meškauskienė.

Pasak Širvintų ligoninės vadovės, sunkiau būna, kai prasideda gydytojų atostogos. Tačiau jau nusistovėjo ilgametis bendradarbiavimas: „Daugiau kaip dešimt metų mums talkina gydytojai iš Vilniaus, kurie pavaduoja kolegas per atostogas“.

L. Meškauskienės teigimu, pavaduojančiųjų kolegas atlyginimas - tikrai ne didesnis nei vietinių gydytojų: galbūt dėl nedidelio atstumo, galbūt dėl ilgamečio bendradarbiavimo.

Per siaura gydytojų specializacija

Utenos ligoninės direktorius Dalius Drunga portalui sakė, kad jo vadovaujamoje gydymo įstaigoje, palyginti su kitomis, padėtis gana gera, nes „yra daug savų gydytojų ir dar pakankamai jaunų. Kai pakalbame su kolegomis, tikrai sunku, kai per naktį vienas gydytojas lieka priėmimo skyriuje, kitas – visai ligoninei“.

Daugiausia problemų, pasak, D. Drungos, kyla dėl labai siauros gydytojų specializacijos, paruošiama per mažai šeimos gydytojų.

„O dabar paruošiama per daug siauros specializacijos gydytojų. Mano nuomone, pirmiausia turėtų būti paruošiami bendrosios praktikos gydytojai, tarkime, terapeutai, tik po to jie įgytų tos srities siauresnę specializaciją, kaip dabar ruošiami chirurgai. Manau, tai būtų sveikesnė išeitis iš šios situacijos“, – teigė D. Drunga.

Negali užtikrinti viso darbo krūvio

Pasak Utenos ligoninės direktoriaus, jo vadovaujamoje įstaigoje „stengiamasi žiūrėti į priekį 5-8 metus“.

„Stebime, kurie gydytojai išeis į pensiją, kviečiamės rezidentus, aiškinamės, kokie jų lūkesčiai ir kokie mūsų poreikiai bei galimybės. Vos ne metus laiko ieškojome vaikų neurologo. Atvažiuojantį atradome. Bet net ir atvažiuojantį sudėtinga rasti. Problema ta, kad kai kurių sričių gydytojams negalime užtikrinti viso darbo krūvio“.

D. Drungos nuomone, jei būtų galima užtikrinti visą darbo krūvį, nereikėtų gydytojams po kelias įstaigas važinėti: „Pas mus tik trys atvažiuojantys gydytojai yra. Nes mes regioninė ligoninė, čia kitokia specifika. Iškyla lūkesčių, sveikatos paslaugų prieinamumo problemos. Mums angiochirurgo kasdien nereikia, mes negalėtume užtikrinti pacientų srauto. Tačiau vieną kartą per savaitę jis reikalingas. Patogu ir pacientams, kai jis yra“.

Ignalinos ligoninės vyriausiasis gydytojas Stanislav Olševski taip pat sakė, kad trūksta daugelio sričių gydytojų, nes taip pat negali užtikrinti viso darbo krūvio. Ypač kai nebėra Chirurgijos skyriaus, trūksta anestiozologų reanimatologų. Reikėtų ir kardiologo, pulmonologo, okulistų, terapeutų, neurologo.

Jo teigimu, „specialistai išsilakstė, nes darbo krūvio nėra, kiekvienas nori rimto darbo ir normaliai uždirbti“.

Daugelis gydytojų – garbaus amžiaus

S. Olševski teigimu,  jo vadovaujamoje ligoninėje dirba daug garbaus amžiaus gydytojų. Daugelis iš jų jau norėtų pasirūpinti savimi ir savo sveikata. Tačiau situacija tokia, kad nėra kam dirbti, todėl, pavyzdžiui, prikalbino pasilikti rentgenologę, nors ji ketino išeiti užtarnauto poilsio.

Pasak ligoninės vadovo, kelis kartus per mėnesį iš Biržų atvažiuoja endokrinologė, nors ji taip pat jau pensinio amžiaus.

Negali atvykti pas gydytoją

Ignalinos ligoninės vyriausiasis gydytojas sakė, kad jau daugelį metų valstybė skatina mažinti hospitalizuotųjų ir didinti ambulatorinių paslaugų skaičių. Jo nuomone, tai teisinga ir logiška politika, tačiau ji labai priklauso nuo socialinės srities.

Jis pateikė pavyzdį, jog profilaktiškai pasitikrinti žmonės iš atokesnių vietovių paprasčiausiai neturi galimybių atvykti. Pirmiausia dėl to, kad į rajono centrą tevažiuoja vienas autobusas: atvykti gali, o kaip grįši namo? Antra, yra pacientų, kurie neturi lėšų atvykti pas gydytoją net ir tada, kai tai būtina.

„Neseniai buvo toks atvejis. Pirmadienį kaimynai atvežė berniuką, kurio ranka lūžo penktadienį. Jau be tyrimų matyti, kad ji sulaužyta, šleiva kreiva. Paaiškėjo, kad iškart neatvežė dėl to, kad neturėjo pinigų. Taigi ką kalbėti apie konsultacijas, kai esant būtinybei negali atvykti?“ - klausė gydytojas.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų