Marihuanos vartojimas ženkliai didina riziką susirgti psichikos liga

Marihuana - vienas dažniausiai pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vartojamų narkotikų. Jau seniai buvo žinomas ryšys tarp kanabinoidų ir padidėjusios psichikos ligų rizikos, tačiau ilgai buvo diskutuojama, ar pats narkotikas skatina šių ligų išsivystymą, ar jais svaiginasi psichikos ligomis sergantys asmenys, tikėdamiesi taip sušvelninti ligų simptomus.

 Trečdaliui pasireiškė psichozės simptomai

 Vokietijoje atliktame tyrime (EDSP studija) dalyvavo beveik 2 tūkst. jaunuolių nuo 14 iki 24 metų amžiaus. Tiriamieji buvo apklausiami įtraukimo į tyrimą metu, vėliau - po pusketvirtų metų, po 8,4 metų, praėjus dešimčiai metų po stebėjimo.

Specialiais klausimynais (Munich Composite International Diagnostic Interview) nustatyti psichikos ligų simptomai ir jų išsivystymo rizika, taip pat marihuanos vartojimo dažnis ir kiekiai. Tyrimo pradžioje 87 proc. dalyvių teigė nevartojantys marihuanos. Pradėję vartoti narkotiką per pusketvirtų metų ir 8,4 metų nuo tyrimo pradžios turėjo dvigubai didesnę riziką išsivystyti psichikos ligai. Ir toliau vartojantys narkotiką tiriamieji studijos pabaigoje 2,2 karto dažniau kentėjo nuo psichikos ligų. Net trečdaliui jaunuolių (31 proc.), kurie jau tyrimo pradžioje nurodė vartojantys marihuaną, po pusketvirtų metų stebėjimo nustatyta psichozės simptomų.

 Sutrikdo neurohormonus

 Tokie vokiečių tyrimai nė kiek nestebina psichiatro dr. Aurelijaus Verygos. Gydytojas „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kaip veikia šis narkotikas: „Pagrindinė medžiaga, dėl kurios marihuana ir vartojama, siekiant apsisvaiginti – tetrahidrokanabinolis. Kitos šiame narkotike esančios medžiagos nėra tokios svarbios arba nepakankamai ištirtos. Pirmiausia tai anglies monoksidas - medžiaga, kuri išsiskiria bet kokiai medžiagai degant. Taip pat įvairios dervos su tūkstančiu kitų medžiagų, kurios žaloja plaučių audinį ir virpamąjį epitelį. Tačiau visos šios medžiagos nėra būdingos vien marihuanai, jos išsiskirtų ir deginant laikraštį ar ką nors kita“.

Marihuanos sudėtis išskirtinė tetrahidrokanabinoliu. „Jis, kaip ir bet kuri kita psichotropinė medžiaga, žaloja žmogaus psichikos veiklą – sukelia euforinę būseną, mąstymo pakitimus, jei jos suvartojama daugiau – ir haliucinacijas, - aiškino A. Veryga. – Tenka išgirsti žmonių nuomonę, kad marihuana nekenksminga, nes tai natūralus gamtos produktas. Tačiau natūraliai gamtoje auga ir tabakas, ir kokas, ir aguonos“.

Kaip marihuana paveikia žmogaus psichiką? „Ji sukelia pakitimus smegenų hormonuose – serotonino, dopamino. Pastarojo veiklai sutrikus gresia įvairios neuroninės ligos, taip pat – ir Parkinsono. Narkotikas stimuliuoja arba slopina minėtus hormonus, bet daugelis į tai žiūri linksmai, tartum tai neigiamai neveiktų sveikatos. Tačiau kaip reaguotume, jei sutiktume gatvėje žmogų, regintį haliucinacijas, bet nevartojusį jokio narkotiko? Juk nusiųstume į psichiatrijos ligoninę. Nuo narkotikų neurohormonų apykaita smegenyse sutrinka lygiai taip pat, kaip ir sergančio šizofrenija, skirtumas tik toks, kad trumpam laikui – tiek, kiek vartojama šios medžiagos. Tačiau jos vartojant reguliariai ilgą laiką kylas grėsmė susirgti psichikos liga. Juk visi žinome, kad net stresas neigiamai paveikia žmogų, o čia – net ne psichotrauma, o cheminė medžiaga“, - kalbėjo psichiatras.

Portalo pašnekovas atkreipė dėmesį, kad ilgiau vartojant marihuanos išsivysto priklausomybė, nors ir kitokia, nei nuo heroino. „Žmogus nejaučia fizinės abstinencijos požymių, bet abstinencija yra kitokia – jaučiamas nerimas, dėmesio koncentracijos, miego sutrikimai. Ir organizmas reikalauja vis didesnės dozės, - aiškino A. Veryga. – Nors tenka išgirsti ir tokių posakių: „Dešimt metų rūkau ir nesu priklausomas“. Kitas tvirtina, kad marihuana atskleidžia jo kūrybiškumą“.

Psichiatras negalėjo tiksliai atsakyti, kiek šis narkotikas paplitęs Lietuvoje, nes nėra atliktų išsamių tyrimų. „O visos apklausos nerodo tikslios situacijos, nes žmonės nelinkę prisipažinti, kad vartoja narkotikus – juk tai kriminalinė veika. Tačiau remiantis tais atsakymais, kuriuose prisipažįstama, dažniausiai nurodomas narkotikas – marihuana“.

Gydytojas toksikologas Robertas Badaras  atkreipė dėmesį, jog dar 1987 metais žurnale „Lancet“ publikuotas tyrimas išskyrė marihuanos vartojimą kaip nepriklausomą šizofrenijos

išsivystymo rizikos faktorių.

„Pagrindinis skirtumas,  kurį reikia žinoti, kad natūraliai augančios kanapės niekas neberūko, nes joje yra iki 1,5 proc. 9-delta-THC, o modifikuotose veislėse, pvz., "White widow"  - iki 30. Tą platintojai linkę nutylėti, kai sako, kad žolė rūkoma seniai. Dabartinis produktas su natūralia kanape turi tiek pat bendro kaip neandertalietis su Nobelio premijos laureatu“, - sakė R. Badaras.

vlmedicina.lt

 Šaltinis

 Kuepper R et al. Continued canabis use and risk of incidence and persistence of psychotic symptoms: 10 year follow up cohort study. BMJ 2011: 342: d738